A. Kubilius: „Premjero vietoje būčiau labai suabejojęs, ar vykti į Sočio olimpines žaidynes“

Interviu „Žinių radijui“

2014 m. vasario 7 d.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, su žurnalistu Raigardu Musnicku kalbėdamas apie premjero vizitą Sočyje ir susitikimą su „Gazprom“ vadovu ir Rusijos premjeru teigė, jog šis Algirdo Butkevičiaus susitikimas yra daugiau bendros nuotraukos, mandagumo vizitas, dažniausiai tokių vizitų metu svarbūs klausimai neaptariami. Diskusijoje apie artėjančius Prezidento rinkimus A. Kubilius teigė vylęsis, kad Dalia Grybauskaitė dalyvaus Prezidento rinkimuose. Paklaustas apie jų eigą ir intrigą, parlamentaras sakė, jog didžiausia intriga bus, ar socialdemokratų kandidatas užims garbingą antrąją vietą.

Raigardas Musnickas: Pradėkime nuo naujausių žinių. Mūsų premjeras išvažiavo į Sočį ne tik stebėti olimpinių žaidinių, bet, pranešama,  susitiks ir su „Gazprom“ vadu Alekseju Mileriu ir  Dmitrijumi Medvedevu. Negąsdina Jūsų, kas ten gali įvykti?

A. Kubilius. Sočio olimpiada rengiama Šiaurės Kaukaze, kur yra daug natūralių pavojų, tai natūraliai gąsdina. O susitikimas su A. Mileriu ir D. Medvedevu per daug negąsdina. Tokie susitikimai dažnai atspindimi kaip labai reikšmingi, bet iš patirties žinau, kad tai dažniausiai būna 5-10 min. susitikimas prabėgomis, tai kažin ar čia kažkas gali būti labai reikšmingo.

R. Musnickas: Bet kam reikia Premjerui susitikinėti, išspręs kokias nors problemas?

A. Kubilius. Kaimyninė valstybė, yra daug svarbių reikalų kaip derybos su „ Gazprom“. Aš tikiuosi, kad Premjeras A. Butkevičius jau suprato savo klaidingą požiūrį. Atsimenu jo labai gausią kritiką, kad mes nemokėjome kalbėtis su „ Gazprom“, o jis jau mokės. Jau prabėgo pusantrų metų kaip kalbasi, o rezultatų – jokių. Didelių iliuzijų, kad pasikalbėjus Sočyje su „Gazprom“ vadovu ar su Rusijos Premjeru kažkas įvyks, tikrai neturiu. Gerai, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė tęsia tuos darbus, kuriuos mes pradėjome, tiek statydami terminalą, tiek kalbėdami su  „Gazprom“ ne tik draugiškai prie derybų stalo, bet ir tarptautinės teisės kalba. Susitikimas yra gerai, tačiau nei didelių baimių, nei vilčių neturiu.

R. Musnickas: Ar tokiems susitikimams tai tinkama aplinka, nes olimpinės žaidynės, kurortas,  tarsi lyg tai nelabai rimti darbai galėtų vykti…

A. Kubilius: Nežinau, kaip tas susitikimas atrodys, man sunku nuspėti, nes nemačiau nei programos, nei protokolo. Įsivaizduoju, kad Rusijos Premjeras turės kokius 50-60 susitikimų per kelias dienas. Tai reikia ir suprasti, kad tu būsi vienas iš 50-ties ir reikia įsivaizduoti kaip tas pokalbis iš Rusijos Premjero pusės atrodys. Bus pokalbis apie gražų orą, gerus sportininkus ir dar kažką panašaus, aš sakau iš savo patirties. Gerai jeigu spės kelis rimtesnius dalykus aptarti, bet tokiuose dideliuose renginiuose tie pokalbiai yra daugiau mandagumo, gražios bendros nuotraukos, galimybės po to sakyti: aš buvau susitikęs su Rusijos Premjeru, bet turinio nebūna.

R. Musnickas. O Jūs važiuotumėte į tokias olimpines žaidynes jei būtumėte Premjeras?

A. Kubilius. Aš būčiau labai suabejojęs, nes lygiai tokias pat abejones išsakė nevykdami  Vokietijos kanclerė ir Amerikos Prezidentas. Tai nėra kažkokia nepagarba sportininkams, o tiesiog tam tikras signalas, kurį šitokiu būdu valstybių vadovai gali pasiųsti Rusijos vadovybei, kritiškai vertindami kai kuriuos jų pastarojo meto veiksmus, kaip pavyzdžiui su Ukraina. Tą patį galėjo padaryti ir Lietuva, kuri tiek daug dėmesio skyrė Rytų partnerystei ir savo bičiuliams Ukrainoje. Premjeras galėjo elgtis šiek tiek  principingiau, nes didelių rezultatų šis vizitas tikrai neduos, o Lietuva prarado progą pademonstruoti tam tikrą savo savarankišką poziciją.

R. Musnickas: Grįžkime iš Rusijos į Lietuvą. Šią savaitę Prezidentė pranešė, kad kandidatuos ir kituose Prezidento rinkimuose, Jūs žinojote apie tai iš anksto?

A. Kubilius. Nežinojome, bet vylėmės, net ir partijos pareiškimą priėmėme.

R. Musnickas. Bet ar žinojote?

A. Kubilius. Kaip galima žinoti kito žmogaus apsisprendimą. Neslėpsiu, to mes tikrai tikėjomės. Gerai, kad apsisprendė kandidatuoti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė per šiuos penkerius metus, nors mes turėdavome nesutarimų, ginčų ir ne viskas mums patikdavo jos veikoje, bet esminiais valstybės klausimais ji parodė, kad tinkamai atlieka savo pareigas ir todėl daugeliui Lietuvos žmonių lengva apsispręsti. Kam ieškoti ko nors kito, jei dabartinė Prezidentė savo veikla, ne žodžiais, įrodė, kad tikrai gali gerai eiti pareigas. Juo labiau kai jos darbą gerai vertina ne tik Lietuvos žmonės, bet ir  tarptautinė bendruomenė.

R. Musnickas. Kitas klausimas apie intrigą Prezidento rinkimuose. Kaip Jūs vertinate, žvelgiant į visus kandidatus, bus intriga, ar ne?

A. Kubilius. Manau, kad kažkokios didelės intrigos, apie kurią keistai svajoja politologai, tikrai nebus. Prezidento rinkimų funkcija nėra sukurti kažkokią intrigą, jau geriau – mažiau intrigų. Mes turėjome intrigų, kai buvo išrinktas Rolandas Paksas, po to turėjome problemų.

R. Musnickas. Bet, Jūsų akimis, antras turas gali būti?

A. Kubilius. Pagal dabartinius rezultatus ir kitų kandidatų jau parodytus tam tikrus veikimo būdus, aš kol kas nematau, kad antrasis turas turėtų būti. Didžiausia intriga bus, ar socialdemokratai užims garbingą antrąją vietą pirmajame rinkimų ture ar rinkimuose.

R.Musnickas. O Jūs abejojate tuo, kad gali taip būti? O kas gali būti antroje vietoje be  socialdemokratų?

A. Kubilius. Nežinau, ką reiškia Tvarkos ir teisingumo partijos manevrai, bet jų kandidatas, kaip rodė mūsų įvairios apklausos, surinkdamas visus protesto balsus, turėjo daug šansų būti antroje vietoje, aplenkdamas ne tik Z. Balčytį, bet ir A. Butkevičių.

R. Musnickas. Bet R. Pakso nebus…

A. Kubilius. Todėl ir nežinau, kas surinks tuos protesto balsus, man suku prognozuoti. Tai priklausys nuo kitų kandidatų tam tikrų nuostatų, bet nemanau, kad tuos protesto balsus gali surinkti  Z. Balčytis. Jis yra valdžios partijos atstovas, o protestuotojai dažniausiai nepatenkinti Vyriausybe, Prezidentu ir kitais.

R. Musnickas. Šią savaitę, kai Prezidentė paskelbė apie kandidatavimą, pasirodė daug pranešimų apie Prezidentės biografiją. Jums svarbu, kokia Prezidentės biografija, ar ne?

 A. Kubilius. Žinoma, svarbu. Man svarbi ir jos veikla po 1990-ųjų. Tie epizodai, kuriuos bandoma nagrinėti iš ankstesnių laikų, tėvo biografiją, nesukelia tiek intrigos, kiek čia bandoma parodyti. Mane labiau domina ir stebina sutapimai, kad Lietuvoje matomi veikiantys asmenys, ar tai būtų tariamai žurnalistai, ar tariamai politikai, kurie nuolat domisi tais pačiais klausimais ir tais pačiais klausimais nuolat domisi Kremliaus atskirų, specialių departamentų įkurti Rusijos internetiniai puslapiai, skirti Baltijos valstybėms. Man neįdomu, ką veikė Prezidentės tėvas, kai jam buvo 16 metų. Dar paklauskime, ką veikė tėvas, kai jam buvo 5-eri ir domėkimės tuo. Aš, aišku  juokauju, bet kartais tai juokingai atrodo, kai žmonės, neturėdami kaip kritikuoti Prezidentės dabartinę veiklą, pradeda užsiimti juodąja archeologija, bandant knaisiotis praeityje ir dažniausiai iškasę gilią duobę atranda, kaip ir juodieji archeologai, tik butelio kamštelį.

R. Musnickas. Jūs darote prielaidą, kad kai kurie žurnalistai ar žiniasklaidos priemonės dirba Rusijos specialiosioms tarnyboms?

 A. Kubilius. Kaip tik šiandien renkamės į savo seminarą iš serijos „Modernios Lietuvos kūryba“ ir jame kalbėsime apie Rusijos minkštąsias galias ir kaip jos yra naudojamos Rusijos užsienio politikos tikslams pasiekti. Rusija apie tai kalba atvirai ir mano, kad tai yra jos svarbiausias instrumentas užsienio politikos strategijoje. Užsienio politikos strategiją įvardija Konstantinas Kosačiovas, buvęs ilgametis Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, o dabar pagrindinės  agentūros vadovas, kuri užsiima minkštosiomis galiomis ir kurios metinis biudžetas yra 500 mln. dolerių, kad esminis Rusijos užsienio politikos tikslas artimajame užsienyje – integracija be inkorporacijos. Kitaip sakant, lojalaus Maskvai elito sukūrimas, išnaudojant, kaip jie patys vadina, liaudies mąstymo paprastumus, keliant visokias abejones, kad tas elitas, kuris tvirtai stovi tokioje politikoje, kaip energetikos nepriklausomybė, yra kažkuo netinkamas, kažkas negero yra biografijose ir pan. Rusija tą daro jau nesislėpdama, mes, galbūt šiek tiek vėluodami, bet pradedame apie tai kalbėti. Taip pat reikia kalbėti ir apie jau minėtus sutapimus, kurie išryškėja tam tikrų politikų ar žurnalistų veikloje.

R. Musnickas. Jeigu tikėtume Jūsų prielaidomis, ką tokiu atveju reikia daryti? Jeigu Rusijos šių tarnybų pinigai ar įtaka jaučiama čia, tam tikrose žiniasklaidos priemonėse, kas turėtų tuo užsiimti?

A. Kubilius. Apie tai mes irgi kalbėsime. Tuo turi užsiimti mūsų specialiosios tarnybos, kurių pažymos, pagal legalias taisykles, turi būti labiau viešinamos. Viešumas šioje situacijoje yra geriausias vaistas, labai aiškiai įvardinti, kas tampa Rusijos minkštųjų galių įrankiais Lietuvoje, kaip jie veikia. Tokiu atveju, jei ir toliau jie veikia Lietuvoje, galima labai aiškiai tai įvardinti ir ant jų produktų kabinti lentelę – pagaminta Rusijoje.