Lietuviai gerais įvertinimais netiki

Šalių rikiuotėje Lietuva eina po Panamos ir prieš Braziliją, penktajame dešimtuke taip pat yra Argentina, Malaizija, Kazachstanas, Latvija, Bulgarija, Graikija, Kroatija.

Kaimynei Latvijai pasaulio gerovės valstybių sąraše atiteko 47 vieta, Estijai – 35, Lenkijai – 32, Rusijai – 66.

Pasaulio gerovės indeksą šeštus metus iš eilės sudaro Londone įsikūrusi nevyriausybinė viešąją politiką tyrinėjanti organizacija „Legatum“ institutas. 142 pasaulio valstybės vertinamos pagal aštuonis kriterijus: ekonomiką, švietimą, verslininkystę ir galimybes, valdymą, sveikatos apsaugą, asmeninę laisvę, saugumą ir patikimumą bei socialinį kapitalą (tai neseniai sociologų sukurtas kriterijus, nusakantis vadinamąjį žmogiškąjį kapitalą – bendruomeniškumą, žmonių pasitikėjimą vienų kitais, juos jungiančius saitus, dalyvavimą nevyriausybinių organizacijų veikloje ir t. t.).

Neabejotinos lyderės

Pirmasis labiausiai klestinčių pasaulio šalių dešimtukas šiais metais yra toks: Norvegija, Danija, Švedija, Australija, Naujoji Zelandija, Kanada, Suomija, Nyderlandai, Šveicarija, Airija.

Pirmąsias vietas nuolatos užima Skandinavijos šalys, Australija, Naujoji Zelandija. Nyderlandų, Airijos ir Vokietijos pozicijos pagerėjo – dabar jos užima atitinkamai aštuntą, dešimtą ir keturioliktą vietas.
Dviejų trečdalių valstybių padėtis nuo 2009 m. pagal ekonomikos kriterijų smuktelėjo, dėl to krito ir šalių reitingas.

Pagal ekonomikos rodiklius pirmauja Šveicarija, verslininkystės ir galimybių srityje – Danija. Geriausias valdymas – Šveicarijoje. Sveikatos apsaugos srityje pirmauja Liuksemburgas. Saugiausia ir patikimiausia – Islandijoje. Kanada pelnė aukščiausią įvertinimą asmeninės laisvės srityje. Didžiausias socialinis kapitalas – Norvegijoje.

Pirmąkart per šešerius metus, kai skaičiuojamas pasaulio gerovės indeksas, iš pirmojo dešimtuko iškrito Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), ekonomikos srityje užėmusios 20 vietą, verslininkystės ir galimybių – 12, saugumo – 27, asmeninės laisvės – 14.

Galime pasigirti

Pasaulyje skaičiuojamas ne vienas šalių gerovės ir klestėjimo indeksas, žinoma, jiems apskaičiuoti naudojamos įvairios metodikos ir kategorijos. Sakykim, pernai Lietuva užėmė 40 vietą iš 187, turėdama žmogaus socialinės raidos indeksą 0,810 (galima surinkti daugiausia 10 balų), ir pirmą kartą šalies istorijoje buvo priskirta prie itin aukšto socialinio lygio valstybių (aukšto išsivystymo lygio šalių grupėje iš viso yra 55 šalys).

Žmogaus socialinės raidos indekso (angl. Human Development Index) kriterijai – vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo, švietimo ir gyvenimo lygiai. Šis indeksas leidžia nustatyti socialines pragyvenimo sąlygas valstybėje. Žmogaus socialinės raidos indeksas naudojamas nustatyti, ar valstybė yra išsivysčiusi, ir matuoti ekonominės politikos įtaką gyvenimo kokybei. Šį indeksą 1990 m. sukūrė ekonomistas Mahbubas ul Hakas, išplėtojo Nobelio premijos laureatas Amartija Senas, patobulino Gustavas Ranisas, Meghnadas Desaji ir kt. Žmogaus socialinės raidos indeksas naudojamas Jungtinių Tautų vystymo programai pateikiant kasmetę ataskaitą apie pasaulio valstybių žmogaus socialinę raidą. Nors A. Senas kritikavo šį indeksą kaip pernelyg griežtą, jis vis vien yra naudingesnis nei anksčiau naudotas bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam žmogui (JAV doleriais).

Beje, nors BVP Lietuvoje minimas gana dažnai, dažniausiai imami bendri skaičiai, jo augimas, o ne duomenys, gauti padalijus BVP iš gyventojų skaičiaus. Tačiau būtent pagal šį indeksą mūsų reitingai rekordų nedemonstruoja – tarp visų pasaulio valstybių esame apie vidurį.

Rodikliai – skirtingi

Nors pas mus, kaip jau minėjome, kalbant apie Lietuvos laimėjimus dažniausiai akcentuojamas BVP augimas, pasaulyje šis rodiklis jau tampa vakardiena, mat daugiau dėmesio kreipiama į daugumos žmonių gyvenimo kokybę.

BVP vienam gyventojui rodiklis buvo pirmasis bandymas išmatuoti gyvenimo kokybę, tačiau vėliau jis buvo pripažintas turinčiu daug trūkumų ir netinkamu tikrajai gyvenimo kokybei įvertinti. 1972 m. buvo sukurtas grynosios ekonominės gerovės rodiklis, patikslinta bendrojo nacionalinio produkto apimtis, į kurią įeina vartojimas ir investicijos, tiesiogiai keliantys ekonominę šalies gerovę. Į šį rodiklį buvo įtraukos visos prekės ir paslaugos, ne tik realizuojamos rinkoje, taip pat atsižvelgta į šešėlinės ekonomikos, laisvalaikio bei prekių ir paslaugų kokybės pokyčių poveikį visuomenei. Į šį rodiklį neįtrauktos tik prekės ir paslaugos, kurias gaminant ar teikiant atsiranda blogybių ar jų vartojimas žalingas visuomenei.

Vėliau prie ekonominių rodiklių buvo prijungti socialiniai: nedarbas, vidutinė gyvenimo trukmė, mirtingumas. 1990 m. pirmajame Jungtinių Tautų vystymo programos parengtame pranešime apie žmogaus socialinę raidą buvo pirmą kartą suformuluota žmogaus socialinės raidos koncepcija. Tokie pranešimai kasmet rengiami iki šiol. Šiame pranešime buvo aiškiai išsakyta nuomonė, kad ekonomikos augimas ne visada susijęs su gyvenimo gerove, pastebėta, kad BVP didėjimas neturi aiškaus tiesioginio ryšio su gyvenimo trukme, sveikata, išsimokslinimu ir kitais svarbiais veiksniais, darančiais mūsų gyvenimą laimingesnį.

Gera gyventi?

Pagal žurnalo „International Living“ skaičiuojamą gyvenimo kokybės indeksą (angl. Quality of Life Index) užpernai mes atsidūrėme 22 vietoje iš 194 ir aplenkėme Švediją, Estiją, Monaką, Lenkiją, Latviją, Didžiąją Britaniją ir nemažai kitų pasaulio valstybių. Tiesa, šio indekso skaičiavimo metodas paaiškinamas taip – kurioje pasaulio šalyje geriausia gyventi. Ir naudojami kriterijai šiek tiek kitokie: pragyvenimo lygis, kultūra, ekonomika, aplinka, laisvė, sveikata, infrastruktūra, saugumas, klimatas. Šiuo požiūriu geriausių pasaulio šalių dešimtukas atrodo taip: Prancūzija, Australija, Šveicarija, Vokietija, Naujoji Zelandija, Liuksemburgas, JAV, Belgija, Kanada, Italija.

Džiuginti turėtų ir pasaulinis inovacijų indeksas, pagal kurį Lietuva tarp 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą, nors ir atsilieka nuo Estijos (19 vieta) bei Latvijos (30 vieta).

Mūsų šalis aukščiausias vietas užima vertinant ekologinę darną ir BVP augimą vidutiniškai vienam gyventojui pagal perkamąją galią (6 vieta), asmenų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, skaičiaus augimą (10 vieta), žinių įtaką (14 vieta). Žemiausios vietos skirtos už žinių perėmimą (130 vieta), bendrojo kapitalo formavimą (120 vieta) ir klasterių plėtrą (112 vieta).

Leidinys „The Economist“ pasiūlė gyvenimo kokybei matuoti indeksą, sudarytą iš devynių rodiklių: gyvenimo lygio, sveikatos, politinio stabilumo, šeimos, lygybės ir kt. Pagal šį indeksą mūsų šalis atsidūrė net septintajame dešimtuke.

Savo laimės formules skaičiuoja ir Europos Sąjunga, Europos gyvenimo kokybės tyrimo rezultatai žinomi ir Lietuvoje. Tai vadinamasis laimės indeksas, besiremiantis ne objektyviais duomenimis, o žmonių savijauta – ar jie jaučiasi laimingi ar ne.

Europos gyvenimo kokybės tyrimas atskleidė, kad lietuviai yra mažiau patenkinti gyvenimu nei vidutinis europietis. Lietuviai pasitenkinimą gyvenimu vertina maždaug 6 balais iš 10, o vidutinis europietis – 7. Ir pagal šį indeksą pirmauja Skandinavijos šalys – savo laimingumą dauguma piliečių vertina 9 balais.

Taigi nors net ne vienas, o įvairūs skirtingų institucijų sudaromi pasaulio šalių reitingai Lietuvai yra palankūs, jie mums entuziazmo kažkodėl nekelia. Ir rimtų mokslinių sociologinių, psichologinių tyrimų šiam fenomenui išaiškinti taip pat kažkodėl nepaskelbiama, viską lengva ranka „nurašant“ mūsų nacionaliniam charakteriui…

Pasaulio gerovės indeksas

Šalis 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.
1. Norvegija 1 1 1 1
2. Danija 2 2 2 2
3. Švedija 7 6 5 3
4. Australija 5 4 3 4
5. Naujoji Zelandija 3 5 4 5
6. Kanada 6 7 6 6
7. Suomija 4 3 7 7
8. Nyderlandai 11 9 9 8
9. Šveicarija 8 8 8 9
10. Airija 9 11 11 10
11. Liuksemburgas – – – 11
12. JAV 10 10 10 12
13. Jungtinė Karalystė 13 13 13 13
14. Vokietija 16 15 15 14
15. Islandija 12 12 12 15
…
40. Izraelis 33 36 38 40
41. Argentina 44 41 39 41
42. Panama 42 40 37 42
43. Lietuva 40 42 44 43
44. Brazilija 45 45 42 44
45. Malaizija 43 43 43 45
46. Kazachstanas 51 50 46 46
47. Latvija 41 47 51 47
48. Bulgarija 47 46 48 48
49. Graikija 36 39 40 49
50. Kroatija 39 38 41 50