Liepos 22 d. 12 val. kviečiame į Liubavo parapijos šventę – Škaplierinės atlaidus ir koplytstulpio, skirto kunigui Juozui Montvilai atminti, šventinimą. Renginio programa:
2012 m. balandžio 15 d. sukako 100 metų, kai 1912 metais „Titaniko“ laivo tragedija nusinešė Sūduvos krašto šviesuolio – kunigo Juozo Montvilos gyvybę. Jeigu ne ši tragedija, šiandien mes šią asmenybę minėtume greta Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Jono Kriaučiūno ir kitų tautiškumo žadintojų bei lietuviško žodžio puoselėtojų. Šis kunigas 1910-1911 metais tarnavo vikaru Liubavo parapijoje. Tuo metu ši parapija buvo sudėtinga dėl tautinių skirtumų ir nesantaikos: ji susidėjo iš dviejų dalių – sulenkėjusių lietuvių, kurie save vadino lenkais, ir lietuvių. Nors lietuvių bendruomenė buvo gausesnė, tačiau ji buvo skriaudžiama: pamaldos vykdavo lenkų kalba. Jaunas, tautiškai nusiteikęs vikaras ne tik pradėjo lietuviškai sakyti pamokslus, lietuvių kalba atlikinėti krikšto bei kitas apeigas, bet ir lietuviškai mokė Liubavo vaikus katekizmo, kartu su savo bendrakursiu Vincu Dumčiumi įkūrė draugiją „Žiburys“, atnaujino parapijos knygyną. Tokia kunigo veikla nepatiko tuometinei carinei valdžiai, jam buvo uždrausta laikyti mišias, sakyti pamokslus, laidoti mirusius. J.Montvila buvo paskirtas Seinų katedros rezidentu. Darbštus kunigas ir tada susirado mėgstamą ir liaudžiai reikalingą užsiėmimą – dirbo „Šaltinio“, „Spindulio“ ir „Vadovo“ spaustuvėse. Tačiau, negaudamas kunigo darbo savame krašte, nusprendė plaukti į Ameriką, kur jam buvo numatyta lietuviška parapija.
„Titaniko“ tragedija atskleidė dar vieną šio kilnaus žmogaus savybę – pasiaukojimą ir pasišventimą tarnauti Dievui ir žmogui iki paskutinio atodūsio. Po laivo susidūrimo su ledkalniu, jaunas, vos 27 metų sulaukęs vyras atsisakė jam skirtos vietos gelbėjimosi valtyje, išgelbėdamas gyvybę kitam, visai nepažįstamam žmogui, ir žuvo kartu su pusantro tūkstančio žmonių. Pasak liudininkų, iki paskutinės akimirkos, neišvengiamos mirties akivaizdoje rūpinosi kitais: klausė išpažinčių, teikė paskutinio patepimo Sakramentą, guodė ir ramino skęstančiuosius tomis kalbomis, kurias mokėjo: lenkų, rusų ir vokiečių. Dėl šio jo žygdarbio kunigo artimieji yra pradėję paskelbimo palaimintuoju procesą.
Deja, per šimtą metų šio kilnaus Sūduvos krašto žmogaus atminimas taip ir nebuvo tinkamai pagerbtas.
Labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis“, vertindamas šios asmenybės, kaip tautiškumo ir pasiaukojimo pavyzdį mūsų jaunimui, rūpinasi deramu jo pagerbimu ir atminimo įamžinimu. Rugsėjo mėnesį planuojame Marijampolės savivaldybės Nendriniškių kaime pastatyti atminimo akmenį, kuriame lietuvių ir anglų kalbomis bus aprašytas jo pasiaukojimo skęstančiame laive žygdarbis. Kalvarijos savivaldybėje, Liubave, prie buvusios bažnyčios pamatų, kur J.Montvila tarnavo vikaru, statome koplytstulpį. Liepos 22 dieną organizuojame minėjimą ir koplytstulpio pašventinimą. Į renginį pakviesta ne tik Kalvarijos krašto bendruomenė, kaimyninės Lenkijos atstovai, bet ir po visą pasaulį išsibarsčiusi Montvilų giminė. Organizatoriams labai svarbu, kad šis renginys vyktų tautine patriotine dvasia. Šv. Mišių eucharistija vyks lauke, senosios bažnyčios vietoje, giedant chorui, po to bus šventinamas dievdirbio Raimundo Blažaičio sukurtas koplytstulpis, o po jo – koncertas bei šventė renginio dalyviams. Planuojame, kad renginyje gali dalyvauti iki tūkstančio žmonių.
Organizatoriai: Labdaros ir paramos fondas „Sūduvos ateitis“; Kalvarijos savivaldybės administracija; Liubavo seniūnija.