X
Menu

Marijampolės kolegija – buvusio vadovavimo ir dėl to prarasto laiko įkaitė

Dr. Arvydas Vidžiūnas

Netikėjau, kad taip skaudžiai atsivers beviltiška kolegijos finansų būklė ir nepaneigiamas faktas: mūsų aukštoji mokykla šiandien, deja, pralaimi kitoms kolegijoms, pirmiausia savo tiesioginei konkurentei Alytuje. Visa tai yra ir didelis miesto bendruomenės skausmas.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas A.Bražiūnas situaciją vertina taip: „Marijampolė pražiopsojo laiką: kai jau reikėjo trauktis, Marijampolės kolegija dar vis plėtėsi“. Trumpai kalbant, tiesiog neskaičiuota. Strateginio žvilgsnio stoka vakar, demografijos tendencijų nepaisymas, nesiryžimas žengti būtinus pertvarkos žingsnius, menkos pastangos teikti naujas programas ir kandidatuoti į ES lėšas šiandien atsisuko prieš kolegijos žmones, kelia jų nepasitenkinimą jau dabartiniu direktoriumi, o pačiai aukštajai mokyklai reikia skausmingai daryti tai, ką Europoje daro Graikija: maldauti paramos, patiems taupyti, keisti mąstymą ir valdymą. 

Objektyvūs duomenys, atskleidžiantys mūsų kolegijos būklę tarp kitų, nėra jaukūs. Ne vienoje grupėje – vos po 5 ar 7 studentus. Užsakomųjų taikomųjų tyrimų, galima sakyti, nerasta. Mūsų kolegijoje neatnaujintų programų 10, Alytaus – vos 1. Mūsų kolegija yra gavusi tik 1,9 mln. ES lėšų, Alytaus – 8,3 mln. Jungtinės programos su užsieniu: Alytus pateikė, Marijampolė ne. Daugiau tęsti nenoriu. Suprantu, kad daug kam tai skaityti nemalonu, bet sutartinai nekonstatuodami sunkios situacijos negalėsime pasiūlyti adekvačių išeičių.

Kovo 6 d. Seime mano iniciatyva pirmiausia dėl Marijampolės kolegijos situacijos vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovaujama konferencija. Pirmininkavo komiteto vadovas V.Stundys, dalyvavo V.Viliūnas ir kitų kolegijų direktorių, viceministrė, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Darbo biržos vadovai, Seimo narių, gausiai buvo atvykusių mūsų kolegijos dėstytojų. Darbo kryptys sutartos konkrečios ir galinčios turėti esminės įtakos.

Valstybės lygmuo. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai pavesta pateikti siūlymų, kaip išsaugoti ir tobulinti regionines kolegijas. Gavęs siūlymus, posėdį šiuo klausimu rengs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ir priims rekomendacijas Vyriausybei bei ministerijai. Kolegijų perspektyva bus svarstoma kartu su universitetų ir profesinio rengimo sistemos raidos gairėmis. Ypač svarbi mintis: svarstant naujojo finansinio periodo 2014-2020 m. regionų plėtros prioritetus, būtinai numatyti aukštųjų regionų mokyklų finansavimo galimybes, nes 2005-2006 m. priimti ir regionų plėtros finansavimą reglamentuojantys dokumentai tokios galimybės nebuvo suteikę. Kaip kalbėjo V.Stundys: „Pagaliau suvokta, jog investicijos į infrastruktūrą – gerai, bet kai šalia merdi kolegija, tai yra tragedija“. Komitetas pasiūlys ir daugiau sisteminių regionines kolegijas palaikančių nuostatų.

Kolegijos namų darbai. Deja, čia niekas neturi populiarių receptų. Reikės racionalesnį padaryti valdymą ir taupyti. Kolegijos bendruomenė turės nuspręsti, kurio fakulteto pastato atsisakyti. Jaučiu, kad šitas sprendimas bus ypač skaudus, todėl tikiuosi, kad jis bus atliktas įvertinus objektyvius skaičius, kultūrinį buvusios mokytojų seminarijos svorį, demografines ir kolegijos ateities perspektyvas. Vertėtų apsvarstyti, ar dėl šio sprendimo neverta atlikti ir marijampoliečių apklausos. Reikia aktyviai kurti naujas programas ir nedelsiant atnaujinti senąsias. Išeitys – nuotolinės studijos, bendros programos su kitomis kolegijomis, bendros programos su užsieniu. Vykdyti aktyvią kolegijos viešųjų ryšių kampaniją visose Sūduvos gimnazijose. Teikiant paraiškas stengtis gauti dar ministerijos siūlomų ES lėšų. Visomis jėgomis rengtis naujam ES struktūrinių fondų periodui. Ir, žinoma, telkti kolegijos bendruomenę pasitikėjimo ir atvirumo pagrindu: kolegijos vadovai turi atvirai įvardyti gaunamus savo atlyginimus, kurie paneigtų sklandančius gandus, aplipusius fantastiniais skaičiais.

Kartoju, visa, kas čia pasakyta, nėra miela kolegijos žmonėms, bet, deja, kito kelio išlikti ir sėkmingai konkuruoti mūsų kolegija tiesiog neturi. Ministerija, pernai pervedusi papildomai 0,5 mln. litų, šiais metais žada padėti tik su sąlyga, kad bus nudirbti būtini optimizavimo darbai pačioje kolegijoje. Būtina kurti tradiciją gauti nuolatinį ir svaresnį regiono savivaldybių ir verslo įmonių finansinį indėlį.

O visiems, labai norintiems politikuoti ir matantiems lengvus ir romantiškus išeities kelius, siūlyčiau būti kiek įmanoma atsakingiems ir nekurti saldžių iliuzijų.