Milijonai Marijampolei. Kaip juos naudosime?

Įspūdingi skaičiai

Marijampolės savivaldybės viešojo sektoriaus bei ūkio subjektams Europos Sąjungos (ES) parama 2007-2013 m. – daugiau kaip 300 milijonų litų – skirta 115 projektų. Taip ES siekė mažinti atskirtį tarp regionų, nedarbą, didinti gyventojų pajamas. Pagrindinės investicijos skirtos gerinti gyvenamąją aplinką ir a tnaujinti viešąsias erdves. Tiek daug savivaldybės biudžeto lėšų šiems poreikiams nebūtume galėję skirti. Savivaldybių tarybos turi rūpintis tinkamai sutvarkyti infrastruktūrą, kad aplinka būtu graži, patraukli ir skatintų verslo plėtrą. Bet toks ES paramos naudojimas darbo rinkai ir ekonomikai turi menką vertę. Investuojant į infrastruktūrą, viešojo sektoriaus pastatus, atsiranda eksploatacinės išlaidos. 2007-2013 metais neturėjome patirties, kaip planuoti ES paramos naudojimą, svarbiausia buvo bet kokia kaina įsisavinti lėšas. Neskaičiavome, kaip jas „įdarbinti“, kad jos padėtų kurti darbo vietas, didėtų atlyginimai. Perdėtas dėmesys infrastruktūrai daugeliu atveju nepaskatino regionų ir atskirų savivaldybių ekonominės plėtros. Tai iliustruoja Marijampolės pavyzdys. Gyventojų surašymo duomenimis, 1989 metais mieste gyveno beveik 51 tūkst. gyventojų, 2001 m. – beveik 49 tūkstančiai, o šių metų pradžioje nebuvo nė 39 tūkstančių.

Rinkimai svarbiau?

Dabar, kai vyksta svarbūs procesai programuojant ES paramą, Lietuvoje pagrindinis dėmesys skiriamas rinkimų kampanijoms. Dar pusmetis – ir ką nors esminio pakeisti bus neįmanoma. Marijampolės savivaldybė per regioninius projektus, kurie aprobuojami Marijampolės regioninės plėtros taryboje, praėjusį laikotarpį gavo beveik 100 milijonų litų ES paramą. 2014 – 2020 metais tikimasi panašios sumos. Kur naudosime paramos lėšas, bendruomenėje plačiau dar nesvarstyta, naujoji Regiono plėtros taryba rinksis ne anksčiau kaip gegužės mėnesį. Ar nekartosime tų pačių klaidų, nors patirties, atrodytų, turime daug?

Pagrindas nerimui

Kaip minėjau, 2007-2013 metų ES parama nepaskatino daugelio savivaldybių plėtros, atotrūkis tarp regionų didėjo. Ekonomiškai silpniems nepakanka kvalifikuotos darbo jėgos – daug žmonių išvyko, skirtingai nei didmiesčiuose, kur
dominuoja aukštos kompetencijos darbuotojai, gebama pritraukti daugiau ES lėšų, plėtojama aukštos pridėtinės vertės ekonomika. O štai Marijampolė praėjusiame paramos laikotarpyje, naujausiais statistiniais duomenimis, pagal sukuriamą Bendrąjį vidaus produktą atrodė blogai. Lyginant su kitais regionais, Marijampolės regione mažiausia gyventojų su aukščiausiu išsilavinimu dalis, maža perkamoji galia, nes čia atlyginimai gerokai mažesni nei kituose didesniuose miestuose (devinta vieta tarp dešimties regionų), o vidutinės pajamos vienam namų ūkio nariui – mažiausios Lietuvoje. Štai todėl mūsų moderniame miesto centre mažoka gyvybės. Stambių įmonių Marijampolėje, kaip ir gyventojų, sumažėję. Verslą plėtoti sudėtinga, nes trūksta palankios aplinkos ir darbščių, kvalifikuotų darbuotojų.

Kaip nebūti „uodegoje“?

Visiems regionams 2007–2013 metų finansavimo laikotarpiu buvo numatytos tos pačios priemonės, neįvertinant specifikos ir poreikių. O juk Marijampolėje tokio masto turizmo kaip Dzūkijoje ar Utenoje niekada nebus, dzūkai savo ruožtu niekada nepasieks marijampoliečių žemdirbių lygio. Į tai reikėtų atsižvelgti skirstant ES lėšas ateityje. Būtina savivaldybių biudžetus finansuoti taip, kad jie tiesiogiai priklausytų nuo sėkmingos ūkio (verslo) subjektų veiklos ir darbo vietų skaičiaus. O į biudžetą surinktas gyventojų pajamų mokesčio perviršis neturėtų būtų atiduodamas valstybės biudžetui. Tai galėtų pakeisti ydingą kompensacinę socialinę politiką ir suteiktų stimulą
regionui augti.

Kostas Jankauskas
Marijampolės savivaldybės
tarybos narys
TS-LKD frakcijos narys