Modernizuoti – verta, sąlygomis domėtis – būtina

Neteisinga, kai viename name gyventojai moka kelis kartus daugiau už šilumą negu kitame, mano Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, lygindamas modernizuotų ir senų daugiabučių namų mokesčius. Gyventojai tiesiog nedrįsta imti lėšų, skirtų modernizavimui, nes baiminasi krizių, bankų, valdžių, nes trūksta informacijos.

Apie modernizavimo naudą – iš pirmų lūpų 

Siekdamas užpildyti šią spragą, A.Vidžiūnas sudarė modernizavimui skirtą priemonių planą, kurį Marijampolėje vykdyti ėmėsi kartu su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA), koordinuojančiai valstybės inicijuotą modernizavimo programą.

Birželį marijampoliečius pasiekė „Arvydo Vidžiūno laikraštis“, kuriame, bendradarbiaujant su BUPA, buvo pateikta informacija apie modernizavimą.  Liepos pradžioje Sūduvos forumas surengė diskusiją „Ar verta modernizuoti seną daugiabutį?“. Netrukus daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkai, gyventojai, kurie domisi galimybėmis modernizuoti daugiabučius namus, turės galimybę pabuvoti Vilniuje, kur bus sudaryta galimybė apsilankyti modernizuotuose namuose, susitikti su jų gyventojais. Išvykos metu bus surengtas susitikimas su mokslininkais, kurie tiria šilumines namų ir statybinių medžiagų savybes. Pageidaujantys dalyvauti, bus vežami autobusu. Rugpjūtį planuojama sudaryti specialistų ir atsakingų už modernizavimą asmenų grupę, kuri lankysis Marijampolės senuose daugiabučiuose namuose, susitiks su gyventojais ir vietoje atsakys į jų klausimus. Rugsėjį planuojami mokymai daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, administratoriams, apsisprendusiems dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Mokymus organizuos BUPA.

Seimo narys A.Vidžiūnas kviečia teikti pasiūlymus dėl modernizavimui skirtų renginių bei registruotis dalyvauti juose, taip pat ir netrukus, jau šį mėnesį organizuojamoje išvykoje į Vilnių. Galite skambinti tel. 8 620 90048 (Seimo nario biuras Marijampolėje) arba į BUPA nemokama tel. linija 8 800 20012. Taip pat galite registruotis e.p. arvydas.vidziunas@gmail.com arba užeikite į Seimo nario A.Vidžiūno biurą adresu Vytauto g. 18, Marijampolė.

Savivaldybė atsiliepė į Seimo nario A.Vidžiūno iniciatyvą

„Mano tikslas paprastas, – sako A.Vidžiūnas. – Žmonėms iš politikos turi būti bent šiek tiek naudos: šiltesnis gyvenimas ir gražesnė aplinka.“ Parlamentaro nuomone, procesą galėjo paspartinti ir savivaldybė. Bet ji jau žengia konkretesnius žingsnius – parėmė A.Vidžiūno iniciatyvą ir savivaldybėje surengė gyventojų ir specialistų susitikimą, kuriame buvo kalbėta apie modernizavimą. Nuo savivaldybės pozicijos, nuo to, kiek gyventojai pasitiki vietos valdžia, taip pat priklauso modernizavimo procesai.

Atėjo metas, kai žmonės nebesvarsto, ar verta modernizuoti. O jeigu tokių dar yra, tai skaičiai turėtų įtikinti. UAB „Litesko“ duomenimis, ir Marijampolėje yra namų, kurie po modernizavimo taupo net 58,8 proc. šilumos. Tai Kudirkos g. 1 namas. Kitų modernizuotų namų šilumos sutaupymai taip pat neleidžia abejoti modernizavimo nauda: sutaupoma ir 37, ir 45, ir 53 proc. šilumos. Tai reiškia, kad užuot mokėję 13 Lt ar 14 Lt už 1 kv. m, gyventojai moka vos 2 Lt. Kaip sakė diskusijoje dalyvavę bendrijų pirmininkai, gyventojai, sutaupymus lemia įdiegtos modernizavimo priemonės: apšiltinimo darbai, pakeistos inžinerinės sistemos, langai, durys.

Modernizuojant bendrijos nebebūtinos – jas gali pakeisti ir administratoriai

Tokio klausimo, modernizuoti ar ne, pasak modernizuotų namų gyventojų, net būt negali – reikia tik aktyvesnės politikos. Nebe kliūtis ir tai, jeigu nėra namo gyventojų bendrijos. Kaip sakė Algirdas Čepas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus vyr. patarėjas, esama alternatyvų – būsto administratoriai, kurie gali imtis darbų, pasitarę su gyventojais; galima ir jungtinės veiklos sutartis su kitais asmenimis, specialistais. Tai yra pirmoji modernizavimo programa, kaip pastebėjo Elvyra Platūkienė, UAB „Consultores“ vadovė, kurioje gali dalyvauti visi daugiabučiai namai, kuriems leidimas statyti išduotas iki 1993 m., nepriklausomai nuo namo valdymo formos.

Diskusijoje dalyvavę specialistai pažymėjo, kad savivaldybės vaidmuo labai didelis – tai vietos valdžia gali atrinkti namus, daugiausiai naudojančius energijos ir imtis darbo aiškinant gyventojams modernizavimo naudą, padedant jiems įveikti formalumus. E.Platūkienės pastebėjimu, visai netoleruotinas dalykas, kad Marijampolėje iki šiol yra namų, kurių 1 kv. m per mėnesį apšildyti reikia tiek pat šilumos, kiek kituose namuose jos prisireikia per visą šildymo sezoną.

Modernizavimą stabdo kompensacijos ir baimės

Europa sako, kad Lietuva pasirinko tinkamą finansinį mechanizmą, yra gerai pasirengusi vykdyti modernizavimą, tačiau procesas stringa dėl tų asmenų, kurie gauna kompensavimą už šilumą – jie nėra suinteresuoti ką nors keisti. Dar kita „stabdanti“ grupė, kuri sako – neatsiperka. Nes jie nevertina to, kokiomis sąlygomis gali gyventi, atnaujinus namą.

Žmonės yra įtarūs ir atsargūs, baiminasi, kad gali pasikeisti finansavimo sąlygos, rangovai netinkamai atlikti darbus, o gal visa išspręs pigesnis kuras, kaip biokuras. Tai yra dar kelios priežastys, kodėl stringa modernizavimas. Sklaidydama žmonių baimes dėl nekokybiško darbo, BUPA viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus vedėja Danguolė Mikutienė informavo, kad nuo šių metų pradžios iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybė ėmėsi savo lėšomis samdyti techninį darbų prižiūrėtoją namams, kuriuose vykdomas modernizavimas. Statybų sutartyse gali būti numatytas draudimas – ES lėšomis. Toks draudimas garantuoja, kad net bankrutavus statybininkams, brokas bus ištaisytas. Dar vienas draudimų nuo nekokybiškų darbų – BUP-oje pradėjo veikti kokybės skyrius, kurio specialistai kontroliuoja darbų ir veiklos kokybę. BUPA teikia visą būtiną informaciją gyventojams.

Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius, marijampoliečiams patarė siekti kuo didesnių sutaupymų – siekti kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės, nes toks siekis yra labai naudingas patiems gyventojams – kuras nuolat tik brangsta, tad svarbu jo naudoti kuo mažiau ir kuo efektyviau.

Kreditas „rišamas“ prie buto

Bankai yra pasirengę pagelbėti modernizuoti, tačiau gyventojai turėtų aiškintis sąlygas, kokiomis paskolos išduodamos – jos yra skirtingos visuose trijuose bankuose, kuriems leista teikti modernizavimo kreditus: SEB, Swedbankas ir Šiaulių bankas. Bendra tik viena – kreditas 20 metų išduodamas su nekintančiomis3 proc. palūkanomis. Ir kreditą gauna ne šiaip žmogus, o buto savininkas. Tad jeigu jis parduoda modernizuojamą už kreditą butą, parduoda ir paskolą – už ją tampa atsakingas naujasis buto savininkas. Visi minėti bankai yra pasirengę teikti išsamias konsultacijas dėl kreditavimo.

Iniciatyvos imasi ir vietos politikai

Kad modernizavimas vyktų sklandžiai, pažymėjo BUPA atstovas A.Čepas, reikia pasirengti: tiksliai žinoti, kiek namas sunaudoja energijos, kokio rezultato siekia gyventojai. Tai lemia sėkmingą pradžią. Paprastai vidutiniškai po modernizavimo pasiekiamas 55 proc. sutaupymas, nors esama ir tokių namų, kurie taupo 80 proc. Vienas tokių namų yra Plungėje, bet toks namas nėra vienintelis Lietuvoje.

Sūduvos forumo diskusijoje dalyvavęs Marijampolės savivaldybės Tarybos narys Kostas Jankauskas pripažino, kad savivaldybė neteikia reikiamo dėmesio modernizavimui. Kaip išrinktas vietos politikas jis pažadėjo miesto gyventojams, kad imsis iniciatyvos, jog savivaldybė paskelbtų konsultacijas gyventojams, kurie domisi modernizavimu.