Po ilgesnės tylos

Tyla atsirado ne dėl to, kad Savivaldybės tarybos posėdžių būtų nebuvę arba jie būtų buvę nesvarbūs: ginčijamų klausimų buvo kiekviename; tyla dėl to, kad posėdžių aprašinėtojai pristigo gal laiko, o gal pakankamo darbingumo. Pagausėjus laiko –pailgėjus vakarams? – gal rasis proga ir už praėjusiuosius skolą atiduoti, o dabar nagrinėjame paskiausiąjį.

Spalio 28 –os d. Savivaldybės tarybos posėdis ir TS-LKD frakcijos pozicija jame.

Posėdis prasidėjo informacija apie daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimą. Iki šiol dar ne visai aiškus ir komplikuotas dalykas. Petras Pavilonis pasakė Kolegijos posėdyje neišgirdęs patenkinamo atsakymo, kas šiame procese – imant paskolą iš banko –  bus kredito gavėjas ir kieno bus turtas įkeistas  todėl to paties klausiąs per posėdį. Atsakyta, jog kredito gavėjas bus administratorius (Marijampolėje – „Butų ūkis“), bet naudos gavėjas – gyventojas, buto savininkas. Paaiškinta ir visi sužinojome, kad administratorius tris mėnesius ragins nesusimokančius, jeigu tokių bus, o po trijų mėnesių ta veikla užsiims bankas. Naudos gavėjas galų gale turės paskolą grąžinti, jis tam bus įsipareigojęs. Anksčiau buvo numatyta, kad administratorius kreipsis į teismą, o dabar tas perduota bankui. Turtas tarsi joks neužstatomas, bet skola ,jeigu kas nenorės mokėti, vis tiek bus išreikalaujama. Kostas Jankauskas pašmaikštavo, kad renovacija kol kas panaši į reanimaciją – kaip netyčia žodžius sumaišęs pasakė meras – ne visada pavykstančią… Kostas Jankauskas paragino viską kuo aiškiau spaudoje išdėstyti, nes žmonių entuziazmas nemažas ir reikia, kad jie viską pavėluotai supratę nenusiviltų. Gyventojai  ne visi supranta, jog bus jų atsakomybė, kad skola būtų grąžinta, o ne administratorius viską padarys – administratorius įsipareigoja tik administruoti. Keletas namų, kurie buvo savarankiškai pradėję rūpintis renovacija, dabar puola pereiti administracijos žinion, greičiausiai manydami, kad nereikės patiems rūpintis skolos grąžinimu, o iš tikro administratorius tik pradžią padarys ir duos procesui eigą.

Kostas Jankauskas dar paklausė, kaip pasiskirsto investicijos vienam kvadratiniam metrui – kokia suma pinigais. Jam atsakyta, kad kiekviename name yra skirtingai. Didelė suma yra Kokolos 9-am namui, nes jam labai daug reikia taisymo. Suma – du milijonai, pasiskirstys 36-iems butams. Tai yra daug ir viršija paties buto vertę. Tiesa , dar bus šioks toks tos sumos mažėjimas, nes valstybė kai kam kompensuos, o ir per pirkimus gali kaina sumažėti.

Papildomas klausimas ta tema buvo naujų namų į renovacijos planą įtraukimas. Kostas Jankauskas paklausė, ar yra riba, kiek  jų dar bus įtraukiama. Atsakyta, jog galime teikti, kiek norime, ir kai kurie bus atidėti tiktada, jeigu truks pinigų.

5-asis darbotvarkės klausimas – skolos reikalavimo teisės perleidimas – daug kam ir iš valdančiosios daugumos buvo neaiškus ar nepriimtinas, ir jie gausiai pasisakinėjo. Petrui Paviloniui teko ir jų kalbas pakomentuoti: jis įžvelgė, kad jie ne viską sako teisingai.  Netiesa, kad nėra, kaip ne vienas kalbėjo, sklypą išsinuomojusios ir įsiskolinančios įmonės – ji įregistruota, duoda ataskaitas. Netiesa, kad nėra to žemės sklypo savininko – tai Lietuvos valstybė, o jos vardu žemę išnuomojo Nacionalinė žemės tarnyba. Savivaldybės tuose veiksmuose nėra. Ji atsiranda, kai reikia išreikalauti nuomos mokestį. Savivaldybė nesolidžiai atrodys, nesiėmusi visų galimų teisinių veiksmų skolai išreikalauti, dabar atiduodanti tuos veiksmus daryti suinteresuotam verslininkui. Verslininkas suinteresuotas ne pinigais, bet žeme, kad jam netrukdytų neprižiūrimas, kitam savininkui priklausantis kelias į savo  sklypus įvažiuoti. Kostas Jankauskas paklausė ir paprašė raštu jam atsakyti, ar yra ir kokia yra skolos išieškojimo tvarka, kad matytųsi, ar per ketverius skolos „auginimo“ metus Administracijos viskas padaryta skolai atgauti. Kęstutis Traškevičius šį klausimą pratęsė : Ar šiuo nutarimu ir veiksmu – skolos perleidimu – nenorimas užtušuoti Administracijos neveiklumas? Reikėjo duoti į teismą, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą; skolą perėmęs verslininkas tą greitai padarys, o Savivaldybės administracija gal buvo užmiršusi, kad kažkas skolos negrąžina? Atsakydami Administracija aiškino šio meto padėtį, kad dabar kreipusis į teismą, viskas truktų ilgai, reikėtų teismo išlaidas mokėti, paskui antstolį samdyti, o pinigai greičiausiai vis tiek nebūtų atgauti. Taip – iš šios dienos pozicijos, o kodėl buvo praleistas laikas, delsta bent ketverius metus – nepasakė. Balsuojant nutarimas buvo priimtas, TS-LKD frakcijai susilaikant arba balsuojant „prieš“.

Dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo UAB „Pieno konservams“ kalbėjęs Kęstutis Traškevičius pasakė, jog nutarime sakoma, kad mokestį reikia mažinti, nes įmonė rėmė sportą. Pažiūrėjus į skaičius: jie tikrai parėmė 50 000 Lt, o Savivaldybė beveik tokia pat suma jiems mokestį mažina; tai gal geriau patiems tą sportą paremti? O jiems dar ir pelno mokestis mažėja, kai tą savo rėmimo sumą perveda į Labdaros ir paramos fondą. Ir dar priminė, kad mūsų numatytoje mokesčių lengvatų teikimo tvarkoje nėra punkto, kad mokestis mažinamas teikiantiems paramą sportui ar kultūriniams renginiams Savivaldybėje.

Tarybos dauguma šiuos Kęstučio Traškevičiaus argumentus pripažino. Mokestis buvo sumažintas 25-iais vietoj planuotų 50-ies procentų ir ne už sporto rėmimą, bet kad dalimi jiems priklausančios žemės Savivaldybė naudojasi; apsisuka miesto autobusai jos teritorijoje, tai už tą žemę mokestis ir neimtinas.

Pakalbėta ir dėl Administracijos direktoriaus, jo pavaduotojų, Savivaldybės kontrolieriaus pareiginės algos nustatymo ir jos mokėjimo. Atstatytas buvęs algos sumažinimas. Tą reikėjo padaryti, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, Seimo priimtas Vyriausybės nutarimas. Bet kilo opozicijai – TS-LKD frakcijai klausimų. Kęstutis Traškevičius paklausė, kada padidės atlyginimai kultūros ir socialiniams darbuotojams? Kada bus taikomi ne minimalūs koeficientai Savivaldybės biudžetinių įstaigų paminėtų sričių darbuotojams? Meras atsakė, kad bus didinama kitais metais, jeigu Vyriausybė ras tam reikalui pinigų. Vyriausybė siūlė savivaldybėms atlyginimus didinti iš savo sutaupytų lėšų. Savivaldybės pasipriešino ir reikalauja iš Vyriausybės, kad jeigu bus įpareigojimas atlyginimus didinti, tam turi atsirasti ir pinigai. Valdas Pileckas paklausė, kiek Savivaldybės administracijoje dirbančių žmonių gauna priedus. Atsakyta, kad priedai yra tik už pavojingus darbus – tiems , kurie lankosi socialinės rizikos šeimose. Dar Kęstutis Traškevičius paklausė, ar negalima bent laikinai per priedus sulyginti  mero ir administracijos vadovų atlyginimus, kol Seimas padarys kokį nors sprendimą tuo klausimu, kuriuo Taryba kreipiasi – kad nebūtų savivaldybės administracijoje didesnių už mero atlyginimų. Meras atsakė, kad Administracijos vadovai su tokiais atlyginimais į darbą priimti ir dabar negalima jų mažinti.

Marijampolės savivaldybės tarybos narė, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja G. L. Trimakaitė