Produktyvus aktyvumas

 
08 27 d. Savivaldybės tarybos posėdyje nemažai darbo turėjo TS-LKD Frakcijos seniūnas Valdas Pileckas – mat ,gyventojai į jį kreipėsi su pagrįstais reikalavimais, ir jis gynė atkakliai, kaip įpratęs , jų reikalus. Vienas iš prašymų  buvo dėl  teritorijos prie Kosmonautų gatvės detaliojo plano. Valdas Pileckas klausė, kur bus įvažiavimai ir pravažiavimai, kada bus suplanuotos  automobilių parkavimo aikštelės ar bent jų poreikis nustatytas. Paprašė leisti pasisakyti Kosmonautų nr. 12 namo pirmininkui, o šis aiškiai išdėstė, kaip jų namui pakenks pateiktame projekte planuojami įvažiavimai. Valdas Pileckas ne tik peikė, bet ir siūlė : reikia įvažiavimo iš Vokiečių gatvės. Menkesnis rezultatas – tik pažadas- pasiektas užtariant vieną neįgalią moterį , kuriai Savivaldybė nesudaro bent kiek padoresnių gyvenimo sąlygų. Moteris gal ir šiek tiek per daug reikalaujanti , ir sunku jai tinkamas sąlygas sudaryti , bet … tam ir valdantieji, kad galvas suktų , kaip susitvarkyti , o opozicija ir pareigą, ir teisę turi reikalauti net ir sunkiai įmanomų dalykų, nes kas blogai, tai blogai , ir išeitys ieškotinos. Valdas Pileckas taip pat domėjosi : kodėl jos prašymas ir kreipimasis į Tarybos narius visiems Tarybos nariams nebuvo išdalintas? Kodėl – niekas neatsakė, bet toliau rūpintis neįgaliosios gyvenimo sąlygomis  žadėjo. O jeigu bus jiems dar ne kartą priminta – gal ne tik pažadas bus kreipimosi rezultatas. 
Dėl ateinančio Marijampolėn naujo  prekybos tinklo „Lidl“ klausinėjo ne tik Valdas Pileckas ,o jis  priminė, kaip buvo iš vienos mokyklos paimama žemė, kita mokykla griaunama, ir atsirado vienas šalia kito du prekybos centrai. Kęstutis Traškevičius klausė, kodėl prekybos centrai savo sunkiais automobiliais žaloja gatves ir šaligatvius, jų , žinoma, netaiso ,  ir ar taip pat darys ir naujasis. Meras pasakė, kad iš naujojo jau yra pareikalauta ir jis pažadėjo gatvių dangas sutvirtinti. Gražina Trimakaitė klausė , kaip atsižvelgta į smulkiųjų ir vidutinių verslininkų kreipimąsi, teigusį,  kad jų sąlygos pablogėsią, didiesiems prekybos centrams dar didėjant , ir naujiems atsirandant. Meras pasakė , kad su smulkesniais prekybininkais jau susitarta ir paskirta vieta prekiauti, ir jie jau nesiskundžia. 
Domėtasi šilumos ūkiu, išklausius buvusio Investicijų komisijos pirmininko ataskaitą. Svarbu – sutarties su Litesko peržiūrėjimas , ir to klausė Kęstutis Traškevičius. Atsakyta, kad darbas pradėtas, kad Litesko atsiuntė savo atstovus, ir pokalbiai prasideda. . Kostas Jankauskas priekaištavo, kodėl neproporcingai daugiau yra investicijų į gamybos technologijas, o mažiau – į šilumos tinklus ( mat, jau yra numatyta , kad tinklai atiteksią savivaldybėms); Litesko atstovas atsakė, kad investicijų visur yra. 
Smulkesni pasidomėjimai : Kodėl dviračių takų plane nepažymėtas esantis takas į naująsias kapines ir ar tai reiškia , kad jį naikins? (Kęstutis Traškevičius). Kodėl prieš metus Juknevičiaus 32 bėgimo takai perduoti Žaidimų sporto mokyklai , o dabar jau jie nurašomi ? Ar tai reiškia , kad perdavimo metu jie dar buvo tinkami naudoti, o per metus labai pablogėjo ? (Kostas Jankauskas). Kęstutis Traškevičius– ten jų jau seniai nėra, tai ir nereikia projekte rašyti, kad turtas likviduojamas (nesantis) , bet kad teisiškai įforminamas įvykęs jo sunykimo faktas.
Detalusis planas dėl trijų žemės sklypų Netičkampyje suformavimo, gyventojams skundžiantis, kad naikinamas jų sodintas parkas, prieš 2 mėnesius Taryboje nebuvo patvirtintas; suprantama , jog taip galėjo įvykti tik todėl, kad ir  dalis valdančiųjų tada už jį nebalsavo. Šiam posėdžiui planas vėl pateiktas tvirtinti. Pavėluoto Netičkampio gyventojų nepasitenkinimo priežastis yra ta, kad jų parku vadinamas sklypas su daug jų sodintų medžių niekieno iniciatyva nebuvo kaip parkas užregistruotas ir buvo leistas privatizuoti kaip žemės ūkio paskirties žemė. Kai tas veiksmas vyko, gyventojai nė dėmesio nekreipė, o dabar, kai sklypo savininkė ėmėsi keisti žemės paskirtį, kai žada kirsti medžius ir statyti gyvenamuosius namus, žmonės pradėjo protestuoti. Per vėlai. Taryba negali neleisti savininkei su savo žeme elgtis taip kaip jai leidžia įstatymai. Kas kažkada darė klaidą: neregistravo parko ir leido privatizuoti – istorija linkusi nutylėti. Galėtų būti atsakingas tuo metu buvusios apskrities buvęs viršininkas Albinas Mitrulevičius, bet net ir kreipiantis į teismą ta atsakomybė vargu ar būtų pripažinta ir pareikalauta už netinkamą veiksmą atsakyti. Tarybai lengviau yra pasakyti žmonėms, kad jie su savo reikalavimais pavėlavo, kad nieko negalima padaryti, ir tikėtis , kad kai jau prasidės veiksmas – medžių kirtimas – gyventojai su praradimo mintimi jau bus apsipratę. Tiesa, kad parkas, nors ir žmonių godojamas, faktiškai ir buvo, savininkės žodžiais , jai  jį įsigyjant labai apleistas, o ir dabar, kai kieno teigimu , nors medžiai ir gražūs , jis pats panašus į šiukšlyną . Gyventojai nei anksčiau, nei dabar jo neprisižiūri. TS-LKD frakcija ir šį kartą už projektą nebalsavo – bent ne visi, bet valdantieji šį kartą jau buvo susitarę, ir jis patvirtintas. Tačiau ir šis, ir ne vienas kitų atvejų kelia įtarimą, kad projektų  derinimas su visuomene, kada tą daryti reikia, vykdomas labai formaliai ; taip,  kad gyventojai nė nepastebėtų, jog su jais kažkas derinama. Arba gyventojams ateityje reikia  būti atidesniems, arba derintojams – aktyvesniems ir tikrai realiai su žmonėmis pasikalbėti. Keistini reikalavimai derintojams? Kad būtų ne tik popierius – su visuomene derinimo dokumentai – bet ir tikras derinimas.
Pataisytas Bendrasis miesto ir Savivaldybės teritorijos planai buvo priimti. Petras Pavilonis veltui tikėjosi, kad šių planų priėmimu jau bus sprendžiamas miesto ribų taisymo klausimas. Jie bendri ir to nesprendžia. O spręsti reikia , nes ne vienoje vietoje miesto riba eina , kirsdama sklypus ir net namus bei kitus pastatus; tokion padėtin patekę gyventojai negali savo nuosavybės užregistruoti, todėl negali nei parduoti, nei kitaip su ja elgtis. Reikalavimas taisyti padėtį jau ne vieni metai Taryboje opozicijos yra kartojamas, ir valdantieji vis atsako, kad tai ilga procedūra, kad reikia gyventojų apklausos , po to Vyriausybės leidimo ir kitų veiksmų. Keleri metai dėl ilgos procedūros dejavus, dabar ji jau bus pradėta – taip per posėdį pasakyta, kad jau ruošiamasi apklausai. Gal todėl , kad dėl šios netvarkos jau yra keletas kreipimųsi į teismą? Jeigu prieš kelerius metus, tik pradėjus šį klausimą kelti, pradžia būtų buvusi padaryta – galėjo jau būtų įpusėta arba besibaigianti procedūra? Vis laukiama stipresnio už opozicijos priekaištus paraginimo, ir tada imamasi reikalus tvarkyti. Arba opozicija reikalauja ne visai atkakliai. Todėl džiugina rašinio pradžioje minimi bent kai kuriais klausimais pakankamai atkaklūs Valdo Pilecko raginimai. 

Gražina Trimakaitė