Rimantas Jonas Dagys: „Pensijų fondų valdytojų apetitus reikia suvaldyti“

Nors antrojo lygio pensijų kaupimo pakopa mūsų sąmonėje asocijuojasi su privačiu pensijų draudimu, tačiau tai toli gražu nėra privatus pensijų draudimas. Jis būtų privatus tik tuo atveju, jei mes nuspręstume dalį savo pajamų skirti pensijų draudimui. Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Rimanto Jono Dagio, šiuo atveju naudojami valstybės – valstybinio socialinio draudimo – pinigai. Taigi tai tokia pati valstybinė draudimo sistema, tik jos administravimas perduotas į privačias rankas. „Privačių pensijų fondų valdytojai administruoja sistemą, kuri paremta ne solidarumo principu, kai dirbantysis išlaiko dirbantįjį, bet kaupiamuoju principu“, – dabartinę antrinio lygio pensijų kaupimo sistemą apibūdino parlamentaras.

 

LR Seimas, siekdamas, kad dabartinių ir būsimų pensininkų pajamos būtų adekvačios ir tvarios, o socialinio draudimo sistema – saugi ir finansiškai tvari, užtikrintų solidarumo principo įgyvendinimą, būtų skatinamas privatus pensijų kaupimas, sistemą administruojančios įstaigos veiktų efektyviau, šio draudimo išmokos labiau priklausytų nuo mokėtų įmokų ir socialinio draudimo stažo, o vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis ateityje nemažėtų, dar pernai nutarė patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires. Šiemet Seimo pavasario sesijoje ketinama sugrįžti prie šių klausimų ir galų gale pasiekti, kad pensijų fondų valdytojų pajamos būtų adekvačios jų veiklos rezultatams. „Pensijų fondų valdytojų apetitus reikia suvaldyti“, – sakė R. J. Dagys.

 

Šiuo metu vidutinis II pakopos pensijų fondų taikomas atskaitymo dydis nuo įmokų yra 2,33 proc. (įstatymu leidžiama – iki 10 proc.), vidutinis metinis atskaitymo dydis nuo dalyvio turto yra 0,92 proc. (įstatymu leidžiama 1 proc.).

 

„Mūsų pasiūlytos Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos metmenyse numatyta įtvirtinti labiau privačią pensijos kaupimo sistemą, kad žmonės patys draustųsi papildomai pensijos daliai. Valstybė tik tokiu atveju skirtų papildomą priemoką. Tokia privačių pensijų kaupimo tvarka veikia Estijoje. Tuomet asmuo rizikuoja ir savo pinigais, o kaupti papildomai pensijos daliai padeda valstybė“, – teigė R. J. Dagys.

 

Kaip rodo dabartinė praktika, valstybinė socialinio draudimo pensija nuo 2004 m. išaugo 240 proc., o į fondus sumokėtų visų mūsų įneštų pinigų vertė padidėjo vos 38 proc. „Per 4 mlrd. Lt pensijų fonduose sukauptų lėšų pagausintos net mažiau nei tokiu atveju, jei jos būtų padėtos banke, – prastą fondų situaciją apibūdino Seimo TS-LKD frakcijos narys ir pridūrė: – nepaisant didelių nuostolių krizės metu, paradoksalu, bet būtent tuo laikotarpiu fondų pelnai buvo patys didžiausi. Darbuotojai galėjo išmokėti gerokai didesnius atlyginimus nei Valstybinio socialinio draudimo sistemos darbuotojams, nors „Sodros“ darbuotojų funkcijos yra kur kas platesnės. Fondų valdytojai tik surenka pinigus ir investuoja. Pensijų išmokėjimu užsiima antrinės įmonės. Šiuo metu fondų valdytojai gauna pajamas ir nuo to, kad ką nors uždirba, ir nuo to, kad jie apskritai yra. Bankroto atveju, nuostolius turėtų dengti valstybė, taigi fondai niekuo nerizikuoja. Jų apetitas yra aiškiai per didelis ir jau seniai paruoštos pataisos, kaip jį sumažinti. Už jų stovi įtakingos lobizmu užsiimančios organizacijos, atitinkamai formuojančios dar ir visuomenės nusiteikimą, todėl iki šiol negalime priimti įstatymų, ribojančių pensijų fondų valdytojų pelną. Jų veikloje altruizmo arba noro padėti žmonėms eksploatuojant valstybės lėšas, sunku pastebėti.“

 

Vengrai, vieni iš antrinio lygio pensijos kaupimo iniciatorių, šios sistemos išvis atsisakė, o lenkai, turėję ambicingų planų pensijų fondams skirti 7,5 proc., savo ambicijas sumažino tris kartus. Jie mano, kad ši sistema nedirba valstybei. Parlamentaro nuomone, reikėtų labai įsigilinti į šių užsienio valstybių praktiką ir argumentus.