Rupūs miltai!

Anądien išaiškėjo, kad du iš jų, vos kojas apšilę, išėjo iš darbo, pasiėmė po 200 000 Lt išeitinių ir vėl po kelių dienų sėkmingai į ta patį „liūtą“ sugrįžo.

Šiomis dienomis pareiškė atsistatydinąs dar vienas: dirbo penkis mėnesiu, per mėnesį ar ne 40 000 Lt gaudavo, persidirbo, o čia buvusi valdžiukė į jo darbo sutartį dar 200 000 Lt kažkokių kompensacijų įrašiusi!

Žmonės per susitikimus sako: sandoris su prekybininkais tikrai neteisingas, veikiausiai neskaidrus, greičiau tas visas sutartis naikinkite, ko delsiate. Seime tai jau svarstome. Bet vien jausmais čia vadovautis būtų nelabai atsargu: teisininkai sako, kad vienašališkai nutraukus sutartis privatininkams valstybė turėtų sumokėti ar ne 3 milijardus (!) litų. Reikia skaičiuoti.

Na, ar ne solidi vyriška kairioji meilė?

Ot čia tai socdemai, ot čia tai nepasiturinčiųjų gynėjai ir visuomenės interesų saugotojai!

Atsiprašau, pradėjau kiek sarkastiškai, nes išties pikta. Atrodo, anie iš kokios tolimos planetos. Ne iš mūsų šalies, kur žmonėms ir valstybei šiandien reikia grumtis su kitokio pobūdžio rūpesčiais. Žmonėms – kaip išgyventi, neprarasti darbo, pajamų ir… galutinai nenusivilti savo Tėvyne. Valdžiai – kaip priimant būtinus taupymo sprendimus neprarasti žmonių paramos, kaip išmokėti algas ir pensijas, išsaugoti socialinę rimtį, neleisti nuvertėti litui ir bankrutuoti visai valstybei.

Ačiū Dievui, nors labai nelengva, kol kas gyvi. Vis dėlto aplinkinių valstybių situacija prastėja negirdėtais tempais. Jau net Vokietijai prognozuojamas 6 proc. ūkio susitraukimas, apie silpnesnes šalis nė nekalbu. Mes ne išimtis, tikimės jau didesnio kaip 10 proc. kritimo. Tai reiškia, kad šiemet turėsime panašiai tiek pinigų, kiek turėjome kokiais 2007 m.

Kad valstybė išgyventų, rengiamas didžiulis pirmiausia valdžios išlaidų mažinimo ir taupymo planas. Juk jei turi pinigų tiek, kiek prieš porą metų, tai negali šiandien išleisti trečdaliu ar dar daugiau, tiek, kiek nesėkmingai planavai uždirbti kitąmet.

Viso to tikslas vienas: išsaugoti pensijas, išmokas silpniausiems, atlyginimus sveikatos, švietimo, kultūros žmonėms, policininkams ar gaisrininkams, išlaikyti stabilų litą ir patikimą finansų sistemą. Kol kas tai pavyksta.

Dar daug ginčysimės, bet, tikiuosi, ir Seimas, ir žmonės palaikys Ministro Pirmininko A.Kubiliaus pasakytą principą: „Aš nesutiksiu tiesti kelius socialinių išmokų sąskaita“, t.y. taupyti labiausiai pažeidžiamų žmonių sąskaita, pirma neišnaudojus visų ne tokių skausmingų kelių.

Apie išgyvenimo planus trumpai:

• maždaug į 2007 m. lygį bus grąžinamas ministerijų ir prie jų esančių institucijų darbuotojų skaičius – bus atleidžiama apie 4000 valdininkų;
• „Saulėlydžio“ komisija naikins, mažins, jungs  kelias dešimtis įstaigų;
• valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų atlyginimai mažinami 25 proc., karpomi priedai ir premijos;
• Seimo narių, ministrų, kitų vadovų atlyginimus bus siūloma mažinti dar iki 20 proc.;
• 715 mln. Lt planuojama mažinti valstybės ir savivaldybių asignavimus. Bus neliečiamos tik būtinosios išlaidos, sakykim, karštam vandeniui, šildymui, mokinių krepšeliams, studijų paskolos, kolegijų, profesinių mokyklų stipendijos ir kitos gyvybiškai būtinos programos;
• 640 mln. planuojama mažinti valstybės investicijų programą, neliečiamos tik tos lėšos, kurios siejamos su ES projektų finansavimu;
• 300 mln. turėtų mažėti kelių tiesimo darbų finansavimas ir t.t.

Šitaip valstybės ir valdžios išlaidos bus sumažintos apie 3 mlrd. Lt. Sunku. Laimingų nėra. Bet esu Jums įsipareigojęs kalbėti ir nelengvus dalykus. Sunkmetį turėsime išgyventi maksimaliai susispaudę. Šiais metais biudžeto pagerėjimo nei Lietuvoje, nei Europoje nebus.

Kartu laukia „liūto“ tramdymo darbai, energetikos kainų mažinimas, namų renovavimo programos, kuo greičiau turime įsukti paramos verslui mechanizmus. Tai kiek kompensuos sunkmečio nepatogumus.

Kito kelio nėra. Tik sąžiningas sprendimų ryžtas, žmonių pasitikėjimas ir lietuviška kantrybė.

Dr. A.Vidžiūnas

Lietuvos Respublikos Seimo narys