Rytas Staselis. Koalicijos partneriai atveria karo frontus

Autorius yra Verslo žinių apžvalgininkas.

Dar ne­spė­jus pri­siek­ti nau­jos Vy­riau­sy­bės na­riams Vik­to­ras Us­pas­ki­chas jau spė­jo iš­va­din­ti pa­grin­di­nius ko­a­li­ci­jos part­ne­rius so­cial­de­mok­ra­tus „ko­mu­nis­tais“ ir „ka­gė­bis­tais“, ra­gin­da­mas juos at­si­sa­ky­ti to­kios pa­tir­ties. Aukš­tas ly­gis: re­gis, to­kios lek­si­kos sau ne­lei­do net ket­vir­ta­die­nį pra­dė­ju­sios dirb­ti nau­jo­sios ko­a­li­ci­jos opo­zi­ci­ja. Bent jau aš to ne­gir­dė­jau ir ne­skai­čiau. Prie­žas­tis su­pran­ta­ma: Dar­bo par­ti­jos (DP) ly­de­ris iki pas­ku­ti­nės aki­mir­kos ne­ti­kė­jo, kad Sei­mo su­bur­to­je ko­mi­si­jo­je, ku­ri svars­to tri­jų dar­bie­čių – V.Us­pas­ki­cho, Vy­tau­to Gap­šio ir Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės – ne­lie­čia­my­bės at­ėmi­mo klau­si­mą, po­sė­džiau­jan­tys so­cial­de­mok­ra­tų at­sto­vai bal­suos jiems ne­pa­lan­kiai. Dar net ap­mau­du: prieš šau­nio­sios DP tri­ju­lės ati­da­vi­mą teis­mui pa­si­sa­kė net „drą­suo­lių“ ku­ni­gas (tie­sa, lyg ir sus­pen­duotas) Jo­nas Var­ka­la, o so­cial­de­mok­ra­tai ven­gia ap­gin­ti ko­a­li­ci­jos part­ne­rius nuo „po­li­ti­nės by­los“.

 Pa­si­pik­ti­nęs ko­a­li­ci­jos part­ne­rių veiks­mais p. Us­pas­ki­chas sa­vo par­ti­jos ber­niu­kams ir mer­gai­tėms, ro­dos, ku­rį lai­ką ne­lei­do da­ly­vau­ti Sei­mo po­sė­dy­je, ku­ria­me tu­rė­jo pri­siek­ti nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės na­riai. Dar­bie­čiai, ant ki­li­mo iš­si­kvie­tę prem­je­rą, ma­tyt, mė­gi­no nu­lauž­ti. Lyg ir ne­pa­vy­ko: jei­gu už už­da­rų du­rų ne­bu­vo su­da­ry­tas koks nors „bar­ma­lė­jų pla­nas“, kaip iš­gel­bė­ti tris prie par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos pri­si­dė­ju­sius DP na­rius, tar­ki­me, ga­lu­ti­nio Sei­mo bal­sa­vi­mo dėl imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo me­tu, ga­li­me sa­ky­ti, jog pir­mą­syk pa­ma­tė­me prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus stu­bu­ro kon­tū­rus. Nes pas­ta­ruo­ju me­tu mi­nist­ras pir­mi­nin­kas vie­šu­mo­je at­ro­dė tar­si vi­siš­ka var­na­lė­ša. Ant­ra­die­nį pre­zi­den­tū­rai tvir­tin­ti au­to­ma­tiš­kai ret­ran­slia­vęs dar­bie­tės Svet­la­nos Kau­zo­nie­nės kan­di­da­tū­rą į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rus, tą pa­čią die­ną tu­rė­jo pri­pa­žin­ti ne­ži­no­jęs, kad ši po­nia ka­dai­se dir­bo p. Us­pas­ki­cho pa­ta­rė­ja Ūkio mi­nis­te­ri­jo­je. Ma­ža to – ne­tie­sio­giai yra su­si­ju­si su is­to­ri­ja, dėl ku­rios 2005-ai­siais da­bar­ti­nis prem­je­ras po kon­flik­to su DP ly­de­riu nu­spren­dė at­si­sta­ty­din­ti iš fi­nan­sų mi­nist­ro pos­to. Ta­da p. But­ke­vi­čius pik­ti­no­si dar­bie­čių ape­ti­tu tvar­kant Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos lė­šas.

 Gal prem­je­ras taip ma­nė šai­pę­sis iš pre­zi­den­tės: esą jei­gu ji tu­ri no­ro eg­za­mi­nuo­ti kan­di­da­tus į mi­nist­rus – te­gul tai da­ro be tar­pi­nin­kų. Ta­čiau gal pa­ga­liau su­pra­to, kad tai ne jis šai­po­si, tai į jį lyg į sku­du­rą ko­jas va­lo­si dar­bie­čiai. Jiems jo­kių klau­si­mų ir di­de­lio skir­tu­mo, kas bus kon­kre­tūs mi­nist­rai pa­gal DP tu­ri­mą kvo­tą. Net ne pa­tiems gud­riau­siems žmo­nėms šian­dien aiš­ku, kad svar­biau­siems pro­ce­sams to­se mi­nis­te­ri­jo­se va­do­vaus p. Us­pas­ki­chas.

 Sa­ky­si­te, bent du DP mi­nist­rai yra aka­de­mi­niai žmo­nės, esą ne­leis per­ženg­ti per sa­vo re­pu­ta­ci­ją? Aka­de­mi­nių žmo­nių taip pat esa­ma įvai­rių, o to­bu­liau­sias prieš­nuo­dis prieš ga­li­mą jų už­si­spy­ri­mą – sa­vi par­ti­jai žmo­nės že­mes­nė­se mi­nis­te­ri­jų gran­dy­se: nuo vi­ce­mi­nist­rų ir že­miau, ku­rių ne­tru­kus pri­gu­žės į įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas. Rei­ka­las tas, kad ver­ti­ka­liai in­teg­ruo­to­se ver­slo struk­tū­ro­se, net jei­gu jos va­di­na­si „po­li­ti­nės par­ti­jos“, ki­taip ne­bū­na.

 Tre­tie­ji pa­gal dy­dį ko­a­li­ci­jo­je – Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas taip pat ne­tru­kus ga­li tap­ti so­cial­de­mok­ra­tų gal­vos skaus­mu. Ro­lan­das Pa­ksas vie­šo­jo­je erd­vė­je dar su­ge­ba rink­tis žo­džius, ta­čiau Sei­mo ko­mi­te­to spren­di­mą de­le­guo­ti jo in­dul­gen­ci­jos klau­si­mą spe­cia­liai Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo ko­mi­si­jai, ku­ri dar net ne­su­da­ry­ta, pa­va­di­no „ne­su­pran­ta­mu vil­ki­ni­mu“. Šie­met Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nu­spren­dė, kad vyk­dant Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mą – nu­sta­ty­ti, ko­kį kon­kre­tų lai­ką p. Pa­ksas ne­ga­lės bū­ti ren­ka­mas į prie­sai­kos rei­ka­lau­jan­čias pa­rei­gas, – bū­ti­naKon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sa.

 Po­no Pa­kso ben­dra­žy­giai tu­ri sa­vo pla­ną: iš vie­šu­mon iš­plau­kian­čių for­mu­luo­čių ir kai ku­rių tvar­kie­čių pa­si­sa­ky­mų aiš­kė­ja – Kon­sti­tu­ci­ja tu­ri bū­ti pa­tai­sy­ta taip, kad per ap­kal­tą iš pa­rei­gų pa­ša­lin­tas R.Pa­ksas dar šie­met įgy­tų tei­sę tap­ti Sei­mo na­riu. O ka­dan­gi pa­grin­di­nis ša­lies įsta­ty­mas kiek­vie­no pi­lie­čio ga­li­my­bes ir rei­ka­la­vi­mus pri­ly­gi­na tiems, ku­rie tai­ko­mi Sei­mo na­riams, ne­sun­ku nu­spė­ti, kad šio pla­no tiks­las – p. Pa­kso pla­nai da­ly­vau­ti ki­tų me­tų pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Užuo­jau­ta so­cial­de­mok­ra­tui Ju­liui Sa­ba­taus­kui: prieš de­vy­ne­rius me­tus jis bu­vo vie­nas ak­ty­viau­sių kal­tin­to­jų p. Pa­kso ap­kal­tos pro­ce­se. O da­bar tu­ri pri­si­dė­ti prie da­li­nės jo re­a­bi­li­ta­ci­jos vien dėl to, kad po­li­ti­kos dė­lio­nės lė­mė, jog šian­dien jo bu­vę opo­nen­tai yra ko­a­li­ci­jos part­ne­riai. Be­veik ben­dra­žy­giai.

 Ki­ta ver­tus, p. Pa­kso ga­li­my­bės rin­ki­muo­se į pre­zi­den­to pa­rei­gas la­bai jau mig­lo­tos. Ir ne vien to­dėl, kad nuo to lai­ko, ka­da bū­da­mas po­pu­lia­ru­mo vir­šū­nė­je su­ge­bė­jo lai­mė­ti svar­biau­sią kė­dę Si­mo­no Dau­kan­to aikš­tės rū­muo­se, jis pra­ra­do di­du­mą sa­vo cha­riz­mos. Svar­bes­nė prie­žas­tis ta, kad pre­zi­den­to am­bi­ci­jų ir, rei­kia ma­ny­ti, daug re­a­les­nių ga­li­my­bių nei prieš pen­ke­rius me­tus tu­ri net ke­li so­cial­de­mok­ra­tai. Gal­būt Vy­te­nis An­driu­kai­tis, gal­būt da­bar­ti­nis prem­je­ras, gal­būt Bi­ru­tė Vė­sai­tė – ką ga­li ži­no­ti. Ta­čiau es­mė to­kia: jei­gu tik so­cial­de­mok­ra­tai užuos p. Pa­kso ke­lia­mą grės­mę sa­vo kan­di­da­tų į pre­zi­den­tus am­bi­ci­joms, jie pa­da­rys vis­ką, kad tvar­kie­čių ly­de­rio in­dul­gen­ci­ja už­truk­tų: jau vien to­dėl, kad dėl Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sų Sei­mas tu­ri bal­suo­ti dvie­jų treč­da­lių (94 bal­sais) dau­gu­ma du kar­tus, bal­sa­vi­mus ski­riant ne trum­pes­nei kaip tri­jų mė­ne­sių per­trau­kai.

 Ko­a­li­ci­jos part­ne­riai Vy­riau­sy­bės va­do­vui at­ve­ria prog­no­zuo­tus fron­tus. Įdo­miau­sia, kad su vals­ty­bės in­te­re­sais šie ka­ro lau­kai tu­ri ma­žai ką ben­dra.