Šilumos kainomis pažymėtas Savivaldybės tarybos posėdis

Posėdis vyko 12 mėn . 19 d. Pasiektas rekordas – vienas klausimas – apie šilumos kainas – svarstytas vos ne dvi valandas. Ateina šalta žiema, šiluma nebepinga , Savivaldybės tarybai rūpi. Taip pat ir rinkimai.

Tad štai kuo domėjomės, ir šį kartą ne tik TS-LKD frakcija, bet ir Meras – aktyviai: Kodėl negalite turėti nuostolių, kaip visos įmonės, ir jeigu jie buvo – gyventojai turi padengti, tegul ir per dvejus metus? Atsakymas : Mūsų kainos yra reguliuojamos ir negalima leisti taip sureguliuoti, kad sužlugtume.  Kostas Jankauskas priminė, kas buvo pasakyta Plėtros komitete, kad nuo 2009-ųjų nebuvo perskaičiuojamos kainos ir dėl to permokėta 7,5 milijono litų. Kas kaltas, kad nebuvo perskaičiuota? Kodėl Litesko atstovai negalėjo priminti, kad reikia perskaičiuoti? Kaip bus grąžinami permokėti pinigai? Buvo atsakyta, kad pateikta perskaičiuoti beveik laiku, kad uždelsė Kainų komisija. Pinigų nereikia grąžinti,  jie niekur nedingo, bet greičiau atsipirko investicija už pastatytą biokuro katilą  ir dabar jau mažės dujų kaina dėl biokuro vartojimo. Valdas Pileckas klausė, kodėl metai iš metų (?) priežiūros kaina pas mus  yra didesnė nei kitose savivaldybėse , ir vis artėjame prie galo: 2007-aisiais – dvylikti nuo galo, dabar –  jau antri. Štai Druskininkai naudoja tik dujas , ne biokurą , ir jie yra šešti nuo galo. Pakartotinai klausė, kas atsakingas, kad dujų kainos buvo neperskaičiuotos: Savivaldybė ar Litesko? Atsakyta, kad priežiūros kaina buvo nustatyta dar nebuvus Litesko ir ji nekito. O kaltų nėra prasmės ieškoti, nes nuostolio neįvyko, o tik greičiau atsipirko biokuro katilai. Petras Pavilonis klausė, kokia yra biomasės kaina ir kodėl Utenoje, kurioje panašiai kaip ir Marijampolėje biokuras sudaro 41 procentą, šiluma yra daug pigesnė. Paaiškinta, kad Utenoje daug dujų naudoja gamyklos, netoli kurių yra katilinė, ir todėl šilumos nuostoliai mažesni; kaina  priklauso ir nuo to, iš kokių lėšų pastatyta katilinė – kur ES parama, ten iš karto yra pigiau. Pas mus-  Litesko investicija, kuri tik dabar atsipirko. Kęstučio Traškevičiaus pastaba : Pažiūrėjus į lentelę, gėda, kad žmonės apiplėšinėjami. Klausimas : Kiek per metus pateikiama šilumos? Iš kur nepriemoka  1,7 milijono, tarsi gyventojų skola, kuri bus išdėstyta ir grąžinama per dvejus metus? Atsakyta, kad šilumos pateikiama 140 megavatvalandžių. O dėl 1,7 milijono skolos daug kas klausinėjo ir ilgai buvo aiškinamasi. Litesko atstovai sakė, kad kol kaina apskaičiuojama, praeina  du mėnesiai,  dujų kaina per tą laiką pakyla ir už praėjusį laiką susidaro skola. Toks aiškinimas ne visus įtikino. Visuomenei atstovaujantys DNSB bendruomenės pirmininkas tvirtino, jog Marijampolės savivaldybėje skola pasidarė dėl to, kad Savivaldybės taryba prieš dvejus metus priėmė nutarimą, kad nereikia į šilumos kainą įskaičiuoti daugiabučių namų šilumos mazgų  priežiūros kainos. Litesko atstovas iš Vilniaus patvirtino, kad taip įvyko ne vienoje savivaldybėje, ir dalis skolos dėl to yra. Bet skolą  reiksią grąžinti, ir tik specialiu leidimu ji mūsų Savivaldybei išdėstoma per dvejus metus, o ne per vienerius, kaip yra reikalaujama.

Po daug svarstymų, po pakartotinų klausimų, atsakymų į juos arba neatsakymų už nutarimą buvo pabalsuota, nes kitaip šiuo metu jau sumažėjusi dujų kaina būtų buvusi nepatvirtinta: tekę grąžinti Kainų komisijai, kuri nėra paslanki greitai atsakyti; besvarstant naujai ir betvirtinant – būtų  pasibaigusi žiema, ir kainų sumažėjimas būtų jau vasarą atėjęs. Tiesa, tada būtų daugiau pinigų likę investicijoms, kurių kitose savivaldybėse yra mažai, ir tik dėl to kainos mažesnės, bet didesnis avarijų galimumo pavojus dėl senstančių įrengimų.

Buvo dar daug projektų, kėlusių TS-LKD frakcijos narių susidomėjimą. Dėl Savivaldybės biudžeto patikslinimo: Kęstutį Traškevičių domino, kodėl pinigų atimama iš darželių, kur yra skurdas, ir gal savivaldybės pastato antro aukšto remontas nebuvo pirmiausia būtinybė? Atsakyta, kad susitaupė lėšos, o darželiuose bei kitur darbo užmokesčio skolų nėra, tik už šilumą jų gali likti.

Tvirtinant DSNB rėmimo fondo lėšų naudojimo sąmatą, Valdas Pileckas klausė, ar nesikartoja tos pačios aktyviausios lėšų prašančios bendrijos ir pageidavo tokios analizės. Atsakyta, kad ir be  didelės analizės matyti, jog kartojasi.

Dėl nutarimo 5 kartus padidnti gyvenamųjų patalpų administravimo tarifą meras ir neklaustas pasakė, kad socialiai remtiniems žmonėms bus kompensuojama, sumažinant nuomos kainą. O kaupiamasis mokestis didėja Vyriausybės nurodymu. Kęstutis Traškevičius domėjosi, kaip anksčiau buvo verčiamasi su penkiskart mažesniu tarifu, ir ar jis dabar didinamas ne sau atlyginimams pasididinti? Atsakyta, kad  nuostolius dengė kitos paslaugos, o dabar vis dėlto ne esamiems darbuotojams didins atlyginimus, bet įves dar vieną etatą ir priims labai reikaklingą darbuotoją už 2000 Lt mėnesiui. Valdas Pileckas paklausė, kiek dabar yra darbuotojų.

Dėl vietinių bendrojo naudojimo sistemų – vidutinio slėgio dujotiekių pardavimo K. Traškevičius klausė apie galimą gauti kainą , ar bus dėl jos deramasi ir kas derėsis? Šiek tiek tarpusavyje pasiaiškinus buvo atsakyta, kad pirminė kaina bus 200 000, kad derėsis privatizavimo komisija, o nesusitarus bus kreipiamasi į Ministeriją. Valdas Pileckas pastebėjo, kad klausimas jau rugsėjį buvo atidėtas tarsi dėl kainos ir kodėl iki dabar dėl jos aiškinimosi nieko nepadaryta? Kostas Jankauskas pasiūlė nutarimu neįgalioti pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties, kol nebus susitarta dėl kainos, o sutartą kainą tvirtinti Taryboje.

Buvo ginčijamasi dėl „Ketos“ atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Meras siūlė atleisti arba mokestį mažinti, pateikdamas gana įtikinamus motyvus. Valdas Pileckas sakė, kad gal komisija, siūliusi neatleisti, ne viską žinojo, nes meras tada sirgo, bet mokesčiai nesurenkami, todėl nereikia atleisti, nebent mažinti. Kęstutis Traškevičius manė , kad nereikia daryti skirtumų ir 30-čia procentų mažinti mokestį abiems prašytojoms – ir „Ketai“, ir „Tabes“.

Dėl investicijų perdavimo „Sūduvos“ gimnazijai K. Traškevičius klausė, ar investicijos bus apsaugotos ir stadionas nebus draskomas, kaip su buvusiuoju įvyko? Atsakyta, kad yra apšvietimas, aptvėrimas.

Dėl Savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo K. Traškevičius klausė, kodėl tas darbas tik dabar padarytas, o P. Pavilonis pasakė, jog darbo galutinis rezultatas turi būti kadastro bylos : yra nuostolis, kai ne visi keliai pateikiami, nes gaunama mažiau lėšų.

Tvirtinant viešųjų darbų sąrašą Kostas Jankauskas klausė, kodėl pas mus viešiesiems darbams įdarbinama mažai bedarbių, o pav., Šakiuose – dvigubai daugiau. Atsakyta, kad gal taip yra dėl to, kad Šakių savivaldybėje daug žmonių pagal viešųjų darbų programą įdarbina ūkininkai.

Paskirta Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos direktorė, Kostui Jankauskui paklausus , kokiai ji partijai priklauso, o sužinojus, kad jokiai , buvo K. Jankausko  replika : Tai priklausysit. Kostas Jankauskas paklausė ir kodėl 4 mėnesius tęsta ir neskelbtas konkursas. Atsakyta, kad yra patvirtinta nauja tvarka ir reikia gauti reikiamą balų skaičių Nacionalinėje mokytojų vertinimo agentūroje. Kęstutis Traškevičius domėjosi, kodėl yra jos jau penkta darbovietė, tad  darbovietės keičiamos kas 4 metai? Ar pretendentė mėgstanti iššūkius? Ji to nepaneigė.

Neaiškumais dėl gatvių pavadinimų domėjosi Kostas Jankauskas: Fabriko gatvė miesto ribose, Fabriko gatvė Liepynuose, netoli viena kitos, bet ne viena kitos tęsinys. Kodėl taip atsitiko ir kodėl taip palikta? Paaiškinta, kad tos vienavardės gatvės ne vietoje atsirado, kai „Kraitenei“ reikėjo adreso, o dabar tas dalykas nekeičiamas vėl dėl „Kraitenės“, kuri prašo jos adreso nekeisti, nes turinti daug užsienio partnerių ir jai daug kainuos visiems naują adresą pranešinėti. Atsakymas sukėlė abejonių  Petrui  Paviloniui: jis pasakė, kad miestas vis tiek greitai plėsis , Liepynų kaimas bus miesto ribose, vienavardės gatvės negalės egzistuoti, ir „Kraitenės“ problema yra tik atidėta. Petras Pavilonis dar paklausė, kada bus miesto ribos tvarkomos, nes jos kai kur net namą pusiau dalinančios, ir gavo atsakymą – kai tik bus tam reikalui pinigų.

Buvo svarstomas lėšų skyrimas projektui „Kompleksinis buvusio karinio miestelio sutvarkymas ir pritaikymas  gyventojų ir verslo reikmėms“ . Valdas Pileckas klausė : „Buvo skiriama dešimt milijonų, liko keturi. Kaip jų užteks ir kurios dalys neįtraukiamos? Atsakyta, kad projekto viešasis svarstymas jau įvykęs ir kad bus piginami sprendiniai, pav., ne akmuo, bet trinkelės arba net asfaltas, ir vis tiek visos dalys apimamos. Kęstutis Traškevičius pasakė, kad reikėtų tvarkyti Geležinkelio gatvėje vandentiekio nuotekas ir kad tai būtų pasigerinimas dėl geležinkelio vėžės tvarkymo nepatenkintiems tos gatvės gyventojams.

Gražina Ligija Trimakaitė