SKOLOS – MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BĖDA

Vasario 24 dieną Marijampolės savivaldybės taryba patvirtino 2014 metų biudžetą, kurį sudaro per 134 mln. litų pajamų ir tiek pat išlaidų. Atrodytų, kad reikia džiaugtis, jog biudžeto pajamas iliustruojantys skaičiai yra didesni negu buvo patvirtinti prieš metus. Tačiau nerimą kelia tai, kad savivaldybė 2013 metus baigė su rekordiniu beveik 37 mln. litų kreditoriniu įsiskolinimu, iš kurio beveik 30 milijonų sudaro skolos bankams. Tiek finansinių įsipareigojimų baigdami metus dar niekada nesame turėję. Apie tai liudija iš savivaldybės Finansų ir biudžeto departamento gauti duomenys (žr. lentelę).

          Kreditai patys savaime nėra kažkokia blogybė, jeigu jie paimami palankiomis sąlygomis ir efektyviai panaudojami. Iš kitos pusės, nemažai daliai marijampoliečių yra tekę imti iš banko paskolą ar vartojimo kreditą ir, sumažėjus pajamoms ar pakilus palūkanų normoms, dėl to skaudžiai nukentėti. Tokia patirtis rodo, kad su finansiniais įsipareigojimais reikia elgtis itin atsargiai.

          Marijampolės savivaldybės problema yra tame, kad už įsiskolinimus jai tenka mokėti labai daug. Ir visa tai daroma mokesčių mokėtojų pinigais. Nuo 2000 metų, kai savivaldybėje šeimininkauja socialdemokratai, dėl nepakankamai racionalaus biudžeto išlaidų planavimo skolos bankams išaugo 10 kartų (nuo 3 iki 30 mln. litų), o už kreditus teko pakloti iš viso per 8,5 mln. litų palūkanų. Tai yra įspūdinga pinigų suma, kurios per eilę metų neteko mūsų biudžetas. O juk už šias lėšas buvo galima padaryti daug gerų darbų mūsų bendruomenei: labiau pagelbėti skurstantiems žmonėms, taisyti duobėtas gatves ir šaligatvius miesto pakraščiuose bei kaimo vietovėse, tvarkyti daugiabučių namų kiemus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir kt.

          Valdantieji teigia, kad be kreditų nebūtume galėję įsisavinti Europos Sąjungos paramos miesto viešųjų erdvių tvarkymui. Su tuo iš dalies galima sutikti, nes daug metų be skolų sugebėjusios gyventi kai kurios Lietuvos savivaldybės (Neringos, Visagino, Vilniaus rajono ir kt.) 2007-2013 m. laikotarpyje irgi buvo priverstos imti bankų paskolas ES struktūrinių fondų projektams kofinansuoti. Tačiau šiandien šių savivaldybių įsiskolinimai dėl atsakingo finansų valdymo yra žymiai mažesni. O Marijampolės savivaldybė, kuri iki 2007 metų ES projektams pinigų nesiskolino, 2006 metus baigė būdama bankams skolinga beveik 17,5 mln. litų, kitaip tariant, ji jau iki ES finansuojamų projektų įgyvendinimo laikotarpio pradžios gyveno ne pagal kišenę. Tai ir yra mūsų savivaldybės dabartinių didelių skolų priežastis.

          Jei anuomet biudžeto išlaidų planavimas būtų buvęs racionalesnis, šiandien turėtume daugiau kaip dvigubai mažesnius įsiskolinimus. Bet tuomet „reikėjo“ pelningų savivaldybės užsakymų statybos ir remonto darbams kai kurioms ištikimai valdančiuosius remiančioms bendrovėms, „reikėjo“ kurti savivaldybės administracijoje naujus departamentus ir skyrius, „reikėjo“ nuolat didinti savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių patikimais valdančiųjų žmonėmis ir t.t. O tai reikalavo papildomų lėšų, todėl ir buvo imami kreditai, pasiekę tada 17,5 mln. litų.

          Bet dabar žvilgterėkime į 2014 metų Marijampolės savivaldybės biudžeto eilutes, susijusias su jos finansiniais įsipareigojimais. Planuojama šiais metais iš bankų skolintis 4 079 tūkst. litų, o kredito įstaigoms grąžinti 2 273 tūkst. litų ankstesniais metais paimtų paskolų. Tai reiškia, kad kreditorinis įsiskolinimas metų pabaigoje padidės dar 1,8 mln. litų. Norėtųsi tikėti, kad taip neatsitiks, jei valdantieji išpildys savo žodines deklaracijas viršplanines biudžeto pajamas skirti paimtoms paskoloms grąžinti. Svarstant šių metų biudžetą nuskambėjo pažadai pagaliau pradėti mažinti kreditorinį įsiskolinimą, ką opozicijoje esantys Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai siūlo daryti jau mažiausiai septynis paskutinius metus. Nusiteikimas mažinti įsiskolinimus, kurie brangiai kainuoja, žinoma, vertintinas teigiamai, nors ir kyla klausimas, kur valdžioje esantys socialdemokratai buvo iki šiol, kai kasmet tarybos posėdžiuose balsuodavo už savivaldybės skolų didinimą. Bet, aišku, bandymai bristi iš skolų liūno yra geras ženklas. Tačiau neapleidžia mintis, kad tai gali būti eilinis valdančiųjų priešrinkiminis triukas ir įgyvendinti gerus ketinimus kas nors „sutrukdys“. Bet vis dėlto, kaip šiais metais bus iš tikrųjų – pasieksime naują skolų rekordą ar jas sumažinsime – paaiškės metų pabaigoje.

 Kęstutis Traškevičius

Marijampolės savivaldybės tarybos TS – LKD frakcijos narys