Susitikimo vietos keisti negalima: „Gasprom”, Maskva

Į šį tarpininko vaidmenį jau taikosi anksčiau milijonus iš dujų tiekimo susikrovęs Viktoras Uspaskichas, Maskvoje siekiantis atgauti „Gazprom” palankumą. Kitaip tariant, V.Uspaskichas nori antrąkart įbristi į tą pačią upę.

V.Uspaskicho dujinės svajonės

Praėjusios savaitės antradienį, liepos 12-ąją, po paties vadovaujamos Darbo partijos (DP) sąskrydžio-suvažiavimo į Maskvą išskubėjęs europarlamentaras V.Uspaskichas turėjo pašėlti. Kaip kitaip – daug kalbų sukėlusios jo kelionės tikslas turėjo būti pasiektas po poros dienų, liepos 14-ąją. Tačiau išvakarėse paaiškėjo, kad planai stringa: rengtas susitikimas Rusijos dujų milžino „Gazprom” būstinėje buvo perkeltas į vakardieną, liepos 20-ąją.

LŽ šaltinių teigimu, kontaktų su „Gazprom” ieškojo ne tik V.Uspaskichas. Vakarykščiame susitikime turėjo dalyvauti ir Lietuvoje veikiančios Rusijos dujininkų tarpininkės „Dujotekana”, jau gerą dešimtmetį esančios didelėje V.Uspaskicho nemalonėje, viceprezidentas KGB pulkininkas Piotras Vojeika. Prie jų turėjo prisidėti ir P.Vojeikos atsivestas „Dujotekanos” strateginis konsultantas – rusų literatūros profesorius vilnietis Jevgenijus Kostinas. Tačiau, kaip teigiama, kelionės išvakarėse profesorius iki vėlumos vakarojo, matyt, aptarinėdamas būsimosios išvykos planus, tad ryte į Maskvą taip ir neišvyko.

Kompanijos tikslas, kaip teigiama, buvęs vienas: įtikinti „Gazprom” vadovybę, kad šiuo metu pagrindinė rusų dujų tarpininkė Lietuvoje „Dujotekana” dėl neseniai Seimo pakeisto Gamtinių dujų įstatymo ir, kaip manoma, rudenį pritarimo sulauksiančių DP parlamentinės frakcijos seniūno Vytauto Gapšio parengtų šio įstatymo pataisų, deklaruojančių monopolijų ir tarpininkų naikinimą, netrukus neteks veiklos licencijos ir nebegalės įgyvendinti jai keliamų tikslų. Tačiau tai puikiai atliks po kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų save energetikos ministro poste jau matantis V.Uspaskichas ir jo partnerių įmonės, remiamos įstatymų leidybos galimybę turinčios DP.

Vienos dienos atostogos

Nereikėtų apsigauti, manant, kad V.Uspaskichą į „Gazprom” turėjęs lydėti P.Vojeika Maskvoje atstovavo „Dujotekanos” interesams. Vakar LŽ pasiteiravus jau beveik metus įmonės prezidento pareigas einančio Vladimiro Orechovo, ką Maskvoje su V.Uspaskichu galėtų veikti „Dujotekanos” viceprezidentas, šis tikino apie išvyką nieko nežinantis. „Galiu tik pasakyti, kad P.Vojeika vakar pasiėmė vienos dienos nemokamas atostogas”, – į tolesnius komentarus nesileido V.Orechovas.

Pats V.Uspaskichas, vakar telefonu LŽ paklaustas, kokių tikslų vedamas mina „Gazprom” slenkstį, pareiškė: „Aš jau seniai jūsų intrigose nedalyvauju. Esu už 3 tūkst. kilometrų nuo ten, pas mamą.” P.Vojeikos telefonas vakar buvo išjungtas.

LŽ turimais duomenimis, tiek P.Vojeika, tiek į kelionę taip ir neišsirengęs J.Kostinas turėjo prieš „Gazprom” vadovybę užtarti į dujų verslą bandantį grįžti V.Uspaskichą, per jo vadovaujamą DP turintį svertų koreguoti Lietuvos įstatymus. Kodėl P.Vojeika, vadinamas vienu „Dujotekanos” kūrimo iniciatorių ir iki šiol valdantis apie 40 proc. įmonės akcijų, galėtų imtis atstovauti šiai „Gazprom” dujų tarpininkei priešingiems V.Uspaskicho interesams, paaiškinti nesunku. Kaip beveik prieš metus rašė LŽ, iš „Dujotekanos” prezidento posto pasitraukus į „Gazprom” nemalonę patekusiam Rimandui Stoniui ir prie bendrovės vairo stojus buvusiam Lietuvos Seimo nariui V.Orechovui, pažadėjusiam įmonę tvarkyti remiantis skaidriais europietiško verslo principais, P.Vojeikos pozicijos čia stipriai susvyravo. Nepaisant to, būtent P.Vojeikos ryšiai „Gazprom” ir Kremliaus vadovybėje gali lemti, kad Lietuvoje atsiras naujas dujų tarpininkas, atstovaujamas V.Uspaskicho ir jam artimų žmonių.

Lietuviškos intrigos perkeltos į Maskvą

2006-aisiais Lietuvos Seime vykdyto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinio tyrimo metu į viešumą iškilo žinios, kad „Dujotekanos” steigimas, derintas net su tuomečiu Rusijos prezidentu R.Putinu, buvo įgyvendinamas per R.Stonio dešiniąja ranka tapusį KGB pulkininką P.Vojeiką – tuo metu jis prisistatinėjo Belize registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Dewsbury” atstovu Lietuvoje. To paties tyrimo duomenimis, P.Vojeika buvo sovietinio KGB pirmosios žvalgybos valdybos darbuotojas. Saugumiečiai tuo metu liudijo turėję ir duomenų apie P.Vojeikos ryšius su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba („Služba vniešnej razvedki”, SVR). Šios struktūros, tiesiogiai pavaldžios Rusijos prezidentui, pareiga – rinkti politinę, ekonominę, karinę informaciją užsienio šalyse.

Taip pat žinoma, kad „Gazprom” valia Lietuvoje atsiradusi „Dujotekana” turėjo ne tik nešti pelną – per statytinių valdomas akcijas dalis už itin pelningai parduodamas dujas gautų lėšų turėjo būti panaudotos „Rusijos interesams ginti”. Jomis buvo remiama Kremliui lojali rusų diasporos mūsų krašte dalis, taip pat – finansuojamos partijos, atskiri politikai, perkama žiniasklaida, taip įgyvendinant Maskvos interesus. Ši veikla, kaip nurodoma, Lietuvoje galėjo būti plėtojama padedant ir kelionę į „Gazprom” pramiegojusiam profesoriui J.Kostinui, kuris pagarsėjęs kaip nelegaliai Lietuvoje veikusio Baltijos humanitarinio centro, vėliau pervadinto tarptautine Baltijos akademija, vadovas.

Kaip anksčiau minėjo šios įstaigos neteisėtą veiklą atskleidęs Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis, akademija galėjusi būti priedanga, skirta rengti Lietuvos jėgos struktūrų pareigūnams kaip Rusijos slaptosioms tarnyboms tinkamiems, lojaliems kadrams, studentams apie tai gal net nežinant. Tuo labiau kad J.Kostinas kilęs iš Sovietų Sąjungos ir Rusijos žvalgybininkų šeimos (jo tėvas tarnavo LTSR KGB, brolis – Rusijos federalinio saugumo tarnyboje) ir jį, kaip teigiama, itin globojo Rusijos SVR direktoriaus pavaduotojas Jurijus Zubakovas.

Šiame kontekste nieko keisto, kad būtent J.Kostiną taip pat su Rusijos SVR siejamas P.Vojeika pakvietė į „Dujotekaną” strateginiu konsultantu. Taip pat nieko keisto, kad „Dujotekanai” su naujuoju vadovu keičiant veiklos kryptį ir nebeskiriant lėšų „Rusijos interesams įtvirtinti” būtent šie prarasta įtaka nusivylę veikėjai galėjo skubėti į Maskvą siūlyti „Gazprom” naują partnerį – V.Uspaskichą.

Konkurentai bus išstumti

Į Rusiją V.Uspaskichas išvyko, savo vadovaujamos DP rankomis jau paruošęs „namų darbus”. DP Seimo parlamentinės frakcijos seniūnas V.Gapšys paskutinėmis besibaigiančios Seimo pavasario sesijos dienomis įregistravo Gamtinių dujų įstatymo pataisas, nors įstatymas buvo ką tik priimtas ir jau prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas. Kam prireikė taisyti naują įstatymą?

Seimo priimtas ir prezidentės palaimintas teisės aktas virto didžiausiu akibrokštu „Gazprom”, nes jį įgyvendinant, remiantis vadinamuoju trečiuoju Europos Sąjungos (ES) energetikos direktyvos paketu, iš esmės turi būti išskaidyta „Gazprom” ir Vokietijos koncerno „Ruhrgas” valdoma įmonė „Lietuvos dujos”, atskiriant dujų gavybos, tiekimo ir perdavimo veiklas. Vis dėlto šiame įstatyme atveriamos plačios galimybės į dujų tiekimo veiklą įsitraukti tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėms.

Tuo metu birželio 22 dieną Seime įregistruotomis V.Gapšio įstatymo pataisomis, kurių parlamentarai imsis rudenį, dujų tiekėjų veikla galinčių verstis įmonių ratas labai susiaurinamas. Ne veltui Seimo Europos teisės bei Teisės departamentai, vertindami V.Gapšio siūlymus, pabrėžė, kad jie neatitinka nei priimtų Gamtinių dujų įstatymo pakeitimų, nei ES teisės aktų nuostatų.

„Mūsų nuomone, įstatymo projektas tiek, kiek siūloma apriboti tiekimo įmonės statusą galinčių įgyti subjektų ratą, prieštaraus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nuostatoms ir neleis pasiekti vieno pagrindinių direktyvos tikslų – atverti gamtinių dujų tiekimo rinką ir sudaryti sąlygas visiems vartotojams laisvai rinktis savo tiekėjus (net ir įsteigtus kitoje ES valstybėje narėje), o visiems tiekėjams – laisvai aprūpinti savo vartotojus”, – teigiama Europos teisės departamento išvadose.

V.Gapšio projekte siūloma įteisinti, kad dujų tiekimu Lietuvoje gali užsiimti tik bent vieną iš keturių kriterijų atitinkančios bendrovės: tokios, kuriose daugiau kaip pusę akcijų kontroliuoja valstybė, užsiimančios gamtinių dujų gavyba, gamtines dujas perkančios savo reikmėms arba turinčios skirstomuosius dujotiekio tinklus nuosavybės teise iki paskirstymo vartotojams.

„Dujotekana”, įsigalėjus šiems siūlymams, apskritai turėtų likti be veiklos licencijos. Apie tai, komentuodamas savo siūlymą, netiesiogiai užsimena ir V.Gapšys. Jo teigimu, įgyvendinus siūlymą, „dujų tarpininkai, nesukuriantys pridėtinės vertės, taptų nebereikalingi, o jų iki šiol gautas pelnas liktų valstybei ir vartotojams”. V.Gapšio šūkis „Šalin tarpininkus” sukėlė dalies parlamentarų entuziazmą.

Tačiau V.Gapšys apdairiai nutylėjo, kad, įgyvendinus jo siūlymus, be „Lietuvos dujų” ir galbūt atsirasiančio suskystintų dujų terminalo, galimybę verstis dujų tiekimu iš esmės gautų vos kelios įmonės. Ir visos – susijusios su V.Uspaskicho bičiuliais.

Tiesia kelią saviems

Keliamus reikalavimus pirmiausia atitiktų lietuviško kapitalo bendrove besivadinanti įmonė „Intergas”, 2002 metais įsteigta V.Uspaskicho bičiuliu vadinamo Valentino Domogatskio bendrovės „Energija”, į Lietuvos rinką netikėtai pasukusios „Itera Latvija” (sietos su Rusijos dujininkais) bei Kauno bendrovės „Dolaurus” iniciatyva. 2004-aisiais „Itera Latvija” valdomas „Intergas” akcijas perpirko bendrovė „Energija”, o 2009 metais 51 proc. savo akcijų perleido „Helios” įmonių grupei, valdomai su nusikalstamos „Vilniaus brigados” vienu lyderių Andrejumi Gribojedovu anksčiau sieto verslininko Valerijaus Stankevičiaus.

Būtent „Intergas”, turinti licenciją skirstyti ir tiekti gamtines dujas bei valdanti „Lietuvos dujoms” nepriklausančius vamzdynus, siejama su V.Uspaskicho kuriamais tarpininkavimo tiekiant dujas planais. Tačiau ne mažiau realu, kad „Gazprom” ketinta siūlyti kitą įmonę – DP tarybos nariui, senam V.Uspaskicho verslo partneriui Antanui Bosui priklausančias „Suskystintas dujas”, kažkada valdytas iš dujų tarpininkų verslo išmestos bendrovės „Itera Lietuva”.

2004 metais buvo pranešta, kad „Suskystintas dujas” perperka Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija (VLPFK), prie kurios prijungiama ir „Itera Lietuva”. A.Bosas tuo metu tikino: „Iš esmės niekas nesikeičia, nes VLPFK beveik 100 proc. akcijų priklauso man, taip pat mano nuosavybėje – visas „Itera Lietuva” akcijų paketas.”

Energetikos sektoriaus specialistai neatmeta galimybės, kad „Suskystintose dujose” sukasi ir V.Uspaskicho pinigai. Turbūt ne veltui dar 2007-aisiais, nuo Lietuvos teisėsaugos slapstydamasis Maskvoje, DP lyderis intensyviai susitikinėjo su „Gazprom” saugumo tarnybos generaliniu direktoriumi Sergejumi Chamiakovu, taip pat buvusiais koncerno valdybos pirmininko pavaduotojais Piotru Rodionovu ir Aleksandru Riazanovu. Kaip teigiama, šiais kontaktais V.Uspaskichas bandė parengti dirvą naujam verslui, o pirmiausia – įkalbėti rusus įsigyti dalį „Suskystintų dujų” akcijų. Susidomėjimą šiuo pasiūlymu buvo parodęs A.Riazanovas, tuo metu dar priklausęs „Lietuvos dujų” valdybai, bet sandoris vis dėlto neįvyko.

Akiratyje – ir elektra

Visai tikėtina, kad „Gazprom” apsilankę V.Uspaskichas ir P.Vojeika galėjo pristatyti ne tik galimybes tiekti dujas per vieną iš minėtų įmonių, eliminavus iš rinkos „Dujotekaną”. Gali būti, kad naujieji partneriai turi ir kur kas didesnių, ne tik dujų sektorių, apimančių planų.

„Gazprom” vadovybė jau kuris laikas kalba apie tai, kad, mažėjant pajamoms iš gamtinių dujų tiekimo, siekiama „pelno centro perkėlimo į elektros energetiką”. Tikslams įgyvendinti greičiausiai pasitarnaus vos prieš kelias savaites pasirašytas „Gazprom” ir Vokietijos energetikos kompanijos RWE tarpusavio supratimo memorandumas dėl strateginės partnerystės, pagal kurį Rusijos koncernas vokiečių jėgainėms įsipareigos tiekti pigias dujas, o už tai gaus galimybę prekiauti jų pagaminama elektros energija. Ir nors Lietuvoje, atvėrusioje elektros prekybos rinką, kol kas dominuojančias pozicijas užima kito Rusijos koncerno „RAO ES” per tarpininkus tiekiama elektra, „Gazprom” taip pat rengiasi įsitraukti į veiklą.

Lietuvoje tam irgi dedami pagrindai: P.Vojeika (kartu su R.Stoniu) įregistravo bendrovę „Fortis Energy”, kurios valdyboje yra ir „Gazprom” Energetikos plėtros valdybos viršininkas Denisas Fiodorovas. „Dujotekanos” strateginis konsultantas J.Kostinas įkūrė kitą nepriklausomo elektros tiekimo įmonę – „Anvilis”. Savo elektros energijos tiekimo įmonę atidarė ir A.Bosas. Taigi, sujungus veiklas dujų ir elektros energijos sektoriuje, Lietuvoje gali gimti naujas Rusijai pavaldus monopolininkas, kur kas įtakingesnis nei krašto žiniasklaidai ir VSD dirigavusi „Dujotekana”, jau beveik dešimtmetį V.Uspaskichui įstrigusi lyg ašaka gerklėje.

Senas konfliktas

Vieša paslaptis, kad V.Uspaskichas ant „Dujotekanos” vadovo R.Stonio dantį griežia jau seniai. Kaip žinia, pirmieji oficialūs „Gazprom” tarpininkai Lietuvoje buvo V.Uspaskichas bei Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovai A.Bosas, Raimundas Paliukas, Sigitas Paulauskas, R.Stonys ir jų bendrovės „Vikonda”, „Itera Lietuva”, „Stella Vitae”. Pastaroji, vadovaujama A.Boso (V.Uspaskichas joje turėjo 40 proc. akcijų), su „Gazprom” turėjo ilgalaikę dujų tiekimo sutartį ir parduodavo Lietuvai apie 40 proc. viso suvartojamo dujų kiekio.

Tad 2001-ųjų rudenį iš „Gazprom” nuskambėjusi žinia, kad nuo 2002-ųjų pradžios šiam Rusijos koncernui tarpininkaus naujai įsteigta R.Stonio bendrovė „Dujotekana”, jo buvusius partnerius pribloškė. Juk tuo pačiu metu V.Uspaskichas su A.Bosu Maskvoje siūlė iš bendro verslo eliminuoti patį R.Stonį!

Tuo metu oficialiai teigta, kad perversmas dujų tiekimo Lietuvai versle įvyko dėl įtakų persidalijimo Maskvoje. Naujai paskirtai „Gazprom” vadovybei, kurios priekyje stojo tuomečiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimas Aleksejus Mileris, buvo nepriimtina, kad iš Rusijos dujų eksporto pelnytųsi ankstesnio „Gazprom” prezidento Remo Viachirevo giminaičiai, turėję įtakos ir Lietuvoje veikiančiose tarpininkių bendrovėse. Tačiau ne mažiau intensyviai diskutuota ir versija, kad V.Uspaskichas bei jo partneris A.Bosas per tarpininkių bendroves nesugebėjo užtikrinti pakankamai įtakos, garantuojant savo bosų Maskvoje interesus.

Vienaip ar kitaip, „Stella Vitae” vadovas A.Bosas liko prie suskilusios geldos. Tiesa, V.Uspaskicho pajamos iš dujų verslo nebuvo galutinai apkarpytos. Kaip teigiama, Kėdainių bojariną užtarė „Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs senas jo bičiulis Nikolajus Guslystij (jie kažkada kartu dirbo suvirintojais ir gyveno viename statybininkų vagonėlyje) ir taip pat „Gazprom” valdybos vicepirmininku tapęs A.Riazanovas. „Dujotekanoje” V.Uspaskichui atiteko maždaug 4,5 proc. akcijų, kurias jis valdė ne pats, o per artimu jo bendražygiu laikytą Romą Ruškulį.

Nori daugiau

Vis dėlto R.Stonio, užmezgusio glaudžius santykius su „Gazprom” vadovais ir įtakingiausiais Lietuvos politikais, sukurtas itin pelningas verslas V.Uspaskichui akivaizdžiai nedavė ramybės. Vieša paslaptis, kad V.Uspaskichas ne kartą dalyvavo „Dujotekanos” akcininkų susirinkimuose, reiškė nepasitenkinimą per menka parama DP bei esą neproporcingai maža jo paties akcijų paketo dalimi įmonėje.

Kaip teigiama, paskutiniuoju lašu V.Uspaskicho varžytuvėse su „Dujotekana”, paskatinusiu jo vakarykštį žygį į „Gazprom”, tapo įsisiūbavęs konfliktas su tuo pačiu R.Ruškuliu. Šį patikėtiniu laikytą veikėją, viešai įvardytą galimos DP pinigų plovimo schemos koordinatoriumi, o vėliau, teisėsaugininkams dėl to pradėjus tyrimą, – V.Uspaskicho pabėgimo į Rusiją 2006 metų vasarą organizatoriumi, politikas dar prieš kelerius metus apkaltino dėl pastarojo meto nesėkmių. Konfliktui gilėjant, V.Uspaskichas esą atsisakė vykdyti ankstesnius susitarimus su buvusiu partneriu – pirmiausia, kaip teigiama, perrašyti jam dalį buvusios „Kartono” gamyklos, kuriai patikėtinis vienu metu vadovavo, akcijų. R.Ruškulis savo ruožtu esą nusprendė nebesidalyti su politiku iš „Dujotekanos” gaunamais dividendais.

Kaip teigiama, V.Uspaskichui nepavykus įkalbėti kitų „Dujotekanos” akcininkų „paspausti” buvusį partnerį, kad šis politiko akcijas perrašytų jo nurodytam asmeniui, DP lyderis prabilo apie būtinybę steigti naują dujų tarpininkų įmonę. Jai esą turėtų atitekti „Dujotekanos” kontraktai, o paties V.Uspaskicho akcijų paketas – gerokai padidėti. Taip turėtų būti sutarta, įvertinant V.Uspaskicho galimybes, ryšius ir kaip svarų argumentą išsakomą manymą, kad po ateinančiais metais vyksiančių Seimo rinkimų DP lyderis bus jei ne premjeras, tai tikrai energetikos ministras.