Triukšmas atima ne tik ramybę, bet ir sveikatą

Triukšmą kenčiame ne tik dėl nekultūringų kaimynų, bet ir dėl kiaurų namų sienų, intensyvaus eismo, buvo konstatuota Sūduvos forumo diskusijoje apie triukšmą.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas  Raimundas ANTANAVIČIUS patvirtino, kad Marijampolėje, kaip ir visoje šalyje, dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl triukšmo, ypač namuose. Vien šiais metais jau dėl triukšmo gyvenamosiose patalpose policija fiksavo 1458 atvejus. Kaip pastebėjo ir pats pašnekovas, šie skaičiai realiai yra dar didesni – ne dėl kiekvieno atvejo žmonės skundžiasi. Tam pritarė ir diskusijoje dalyvavusi Narto seniūnijos socialinė darbuotoja Aušra VINČIAUSKAITĖ-FROLOVĖ. Jos žodžiais, kaimynai neretai slepia informaciją, ypač gyvenantieji bendrabučiuose. Seniūnijos atstovė prašė gyventojų supratingumo, pranešti apie šeimas, kurios ne tik kelia nepatogumų kaimynams, bet tokiose šeimose dažniausiai kenčia vaikai.

Antano Gudelevičiaus nuotraukos

Teisės pažeidimai, susiję su viešosios rimties trikdymu (pdf)

Dar vienas triukšmo šaltinis – transportas, gatvių dangos. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas Mantas ČĖSNA pristatė dviejų metų stebėsenos rezultatus, t. y. buvo nustatytos savivaldybės vietos, kuriose yra didžiausi triukšmo šaltiniai, didžiausias transporto srautas: Geležinkelio ir Stoties bei Kauno gatvės. Miesto centras, nors yra triukšmingas, tačiau normų neviršijamos. Diskusijoje dalyvavę gyventojai ypač piktinosi motociklais, kurie, anot jų, suka ratą po rato, keldami tokį triukšmą, kad bute neįmanoma girdėti net televizoriaus garso. Marijampoliečiai, gyvenantys prie žvyrkelių, nors ir miesto pakraščiuose, ramybės sako taip pat neturintys dėl sunkiojo transporto, kuris veža rudeninį derlių – jau nuo trečios valandos ryto. Triukšmo stebėsenos rezultatai paprastai pateikiami savivaldybei, tačiau, kaip sakė savivaldybės gydytoja, reikia ilgesnių ir išsamesnių tyrimų, kad būtų galima imtis konkrečių priemonių mažinti triukšmo poveikį gyventojams.

 Daugelis tampa triukšmadariais ne savo valia, o dėl kiaurų sienų, kuomet girdėti privatus kaimynų gyvenimas. Architektas ir vargonų statytojas Zenonas GALADAUSKAS paaiškino, kad naujos statybos namams yra privalomos tam tikros garso normos, tačiau esama dviejų problemų. Atitiktis tikrinama dokumentuose, o ne realiai, ir norint pasiekti gerą garso izoliaciją, reikėtų branginti statybą. Savivaldybių tarybos gali pakeisti situaciją reglamentuodamos tvarką, tačiau įstatymas neveikia.

Gydytojas Rimantas BERNOTAS nuvainikavo leistinas/draudžiamas triukšmo normas sakydamas, kad kiekvienas žmogus skirtingai toleruoja garsą. Triukšmas kenkia ne tik klausai – sukelia sutrikimus, dėl kurių vystosi širdies ligos, aterosklerozė, opaligės, neurozės.

Ne vieno gyventojo skundo dėl triukšmo yra sulaukęs ir Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, kurio nuomone, dažniausiai tai yra kultūros dalykai, kuomet „mūsų laisvės lipa ant kitų žmonių laisvės“. Kalbėdamas apie gyvenamųjų namų garso normas, politikas apgailestavo, kad tenka derinti pastangas sveikai gyventi su valstybės ir žmonių ekonomine gerove.

Sūduvos forumus, kurių iniciatorius yra Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, organizuoja Sūduvos kultūros fondas.

Išsamiau skaitykite www.suduvosfondas.lt, www.arvydasvidziunas.lt.