TS-LKD frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, deleguoti į Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo, kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši pateiktų išvadas dėl Seimo nario Valentino Mazuronio veiksmų.

 

Mat Seimo narys V. Mazuronis, būdamas „Snoro“ komisijos pirmininkas, 2012 m. gegužės 31 d. Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriate komisijos vardu užregistravo Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas ir Seimo nutarimo projektą, nors, parlamentarų nuomone, to daryti neturėjo teisės.

 

Kreipimąsi pasirašė TS-LKD frakcijos atstovai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Jurgis Razma, Stasys Šedbaras.

 

Parlamentarai Etikos ir procedūrų komisijos prašo:

 

įvertinti Seimo nario Valentino Mazuronio veiksmus pirmininkaujant Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012 m. gegužės 30 d. posėdžiui bei Seimo laikinosios tyrimo komisijos vardu registruojant komisijos išvadas ir Seimo nutarimo projektą, dėl kurių komisija nebalsavo;

 

pateikti išvadą dėl Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotų tariamų Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų Nr. XIP-4495 ir Seimo nutarimo projekto Nr.XIP-4495 vertinimo.

 

Priminsime, kad minėta komisija buvo sudaryta iš 12 Seimo narių pagal Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principą. Jos pirmininku buvo paskirtas Seimo narys V. Mazuronis.

 

Atlikusi Seimo pavestą tyrimą, Komisija 2012 m. gegužės 23 d. posėdyje formulavo preliminarias išvadas ir sutarė, kad parengus galutinį komisijos išvadų projekto tekstą, išanalizavus visus išvadų projekto punktus ir dar kartą juos peržiūrėjus, komisija balsuos, pritarti galutinėms išvadoms, ar ne.

 

Pažymėtina, kad buvo sutarta iš esmės pertvarkyti išvadų aprašomąją dalį, atsisakant stenogramų ir raštų citatų. Daugelis pirminio išvadų projekto nuostatų posėdyje buvo redaguotos žodžiu, todėl buvo svarbu matyti, kaip jos atrodys parašytos raštu. Posėdžio pabaigoje komisijos narys Jurgis Razma prašė komisijos pirmininko ir kitų narių, kol išvados galutinai nepatvirtintos, susilaikyti nuo jų detalių viešų komentarų. Kaip vėliau paaiškėjo, į šiuos siūlymus atsižvelgta nebuvo ir komisijos pirmininkas dar nepatvirtintas išvadas gana plačiai viešai komentavo.

 

Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. gegužės 30 d. komisijos posėdyje balsuojant dėl viso išvadų projekto, iš jos pasitraukus parlamentarams Arvydui Anušauskas, Petrui Auštrevičiui, Vytautui Bogušiui, Rimantui Jonui Dagiui, Jurgiui Razmai, Stasiui Šedbarui, dalyvavo tik šeši iš dvylikos komisijos narių (jei toks balsavimas apskritai buvo surengtas), posėdyje dalyvavę komisijos nariai neturėjo teisės balsuoti dėl išvadų projekto, o jei nebuvo balsuota – taip pat reikia konstatuoti, kad išvadų projektas nepatvirtintas.

 

Atitinkamai Komisijos pirmininkas V. Mazuronis neturėjo teisės Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriate užregistruoti minėtų išvadų ir Seimo nutarimo projekto visos komisijos vardu.

 

Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotoje iš posėdžio pasitraukusių parlamentarų Arvydo Anušausko, Petro Auštrevičiaus, Vytauto Bogušio, Rimanto Jono Dagio, Jurgio Razmos, Stasio Šedbaro pozicijoje dėl Seimo nario V. Mazuronio grupės tariamų išvadų projekto atkreipiamas dėmesys, kad yra daugybė teiginių, kurie pateikiami su interpretacijomis ir neteisingomis prielaidomis.

 

Parlamentarai pabrėžia, kad iš turimos medžiagos matyti, jog visi sprendimai (Lietuvos banko valdybos sprendimas dėl banko laikino veikos apribojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas paimti banko akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko valdybos sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bankui iškėlimo) buvo priimami laiku ir turint tokių sprendimų priėmimui būtiną medžiagą. Iš aptariamų Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų tekstų, Lietuvos banko pateiktų atsakymų, kitos turimos medžiagos matyti, kad priimant sprendimus turėta užtektinai motyvų ir jie išdėstyti priimtuose dokumentuose. Be to, kol neaiškus indėlių draudimą vykdančios institucijos reikalavimų patenkinimo mastas banko bankroto byloje, nederėtų kalbėti apie „didelius“ nuostolius biudžetui. Komisijos išvadų projekte konstatuojant, kad sprendimai „priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai“, tai turėtų būti įrodyta konkrečiais faktais ir dokumentais. „Toks fakto konstatavimas turėtų reikšmės AB banko „Snoras“ kreditorių ieškiniuose prieš valstybę, todėl tokia išvada galėtų būti konstatuojama tik tada, kai tam surinkta užtektinai pagrįstų įrodymų“,- teigiama parlamentarų grupės pozicijoje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokia pateikiama išvada galėtų būti naudojama kaip gynybos argumentai buvusių AB banko „Snoras“ vadovų ekstradicijos byloje.