TS-LKD frakcijos pozicija birželio 28 dienos Savivaldybės tarybos posėdyje

Daugiausiai kalbėta, mažai išsiaiškinta svarstant projektą dėl vietinės rinkliavos už atliekų šalinimą. ,,Kas ir kada nusprendė, kad mokėjimo dydis bus skaičiuojamas pagal valdomą gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties plotą?“- klausė Kęstutis Traškevičius. Atsakyta – akcininkai. Tai yra penkios savivaldybės: Šakiai, Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Kalvarija, Marijampolė. Marijampolė tokiai tvarkai nepritarė, bet anų balsai lėmė. Bet dabar, kai reikia priimti sprendimą, ir tų savivaldybių tarybos jo nepriima. K. Traškevičius teigė, kad teisingiau yra nustatyti tarifą, kaip buvo iki šiol, ir mokėti pagal gyvenančių žmonių skaičių. Jeigu tarifas per mažas, galima jį didinti, bet ne dvigubai ar trigubai, kaip pagal naują tvarką kam tektų mokėti. Ne taip mažai yra vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių nemažame plote po vieną. Ypač skaudu ir neteisinga. Bet ne vienur gyvena nedeklaruodami, ir vėl neteisybė, skiriant mokėti pagal žmonių skaičių. Nuosavuose namuose gyvenantys žmonės – jų plotas paprastai nemažas, bet jie gali sudaryti sutartis ir mokėti ne pagal plotą. Taip pat įmonės, kurių dideli plotai, gali sudaryti sutartis ir mokėti už faktiškai surenkamų atliekų kiekį. Daugiabučių namų butuose gyvenantiems žmonėms sutartys mažai ką bepadėtų, nes nebūtų galimybių jiems mokėti pagal faktiškai surinktą atliekų kiekį. Tikimasi, kad kam nors bus skiriamos Savivaldybės lengvatos, apie tai reikia iš karto galvoti ir kalbėti. Kol kas tvarkai nepritarta ir bus tariamasi su kitomis savivaldybėmis.

TS – LKD frakcijos nariai domėjosi, kada bus galutinai aišku, kas ir kaip bus daroma sutvarkant Vytauto parko viešąją erdvę. Atsakyta, kad galutinis variantas bus apie liepos vidurį. Petras Pavilonis pageidavo, kad tas variantas būtų rodomas tinklalapyje. Žmonėms reikia pasakoti visą laiką, kas ir kodėl daroma. Gyventojai gailisi medžių, kad nebūtų per daug iškirsta. Tarybai pasakyta, kad bus kertami tik pažeisti medžiai.

Dabar jau žinomi kai kurie sprendimai, dėl kurių ilgokai ginčytasi: Javonio upelis nebus atidengtas, fontano nebus.

Priimant sprendimą dėl 2009-ųjų metų biudžeto ataskaitos, K. Traškevičius domėjosi formuluote: ,,Mes tikime, kad auditas suteikia pagrindą nuomonei pareikšti.“ Kodėl remiamasi tikėjimu? Atsakyta, kad tokia yra patvirtinta formuluotė. Tikslinant biudžetą, K. Traškevičius klausė, ar vykdomas pajamų mokesčių planas. Atsakyta: vykdoma pagal patvirtintas sąmatas. Tvirtinant privatizavimo lėšų naudojimo 2010 m. sąmatą klausta, ką tikimasi privatizuoti, nes daug pastatų parduoti nesiseka. Atsakyta, kad jau yra pasiteiravimų dėl „Butų ūkio“ ir „Gatvių remonto‘‘ akcijų, tad ir tikimasi, kad bus parduotos.

,,Lėšų už išnuomotą ilgalaikį materialųjį turtą naudojimo sąmata galėtų būti tvirtinama anksčiau, o ne dabar, kai praktiškai jos jau naudojamos“. K. Traškevičiaus pastaba, tą sąmatą tvirtinant.

Kai prieš 4 mėnesius darytas sprendimas taisomas: senas naikinamas, priimamas naujas,- kyla klausimas: kodėl iš karto gerai nepadaroma? Taisymas toks: 2009 vasarį sprendimu Nr. 1-679 duotas Tarybos leidimas imti ilgalaikę 5 mln. litų paskolą. Paimta 3,2 mln. Lt ilgalaikė ir 1,8 mln. LT trumpalaikė paskola. Dabar prašoma Tarybos taisyti sprendimą – aną panaikinti, kitą parašyti, kad ir trumpalaikę paskolą imti yra leidusi. Ji ir pataisė.

Sprendimu ,,Dėl VĮ Marijampolės futbolo klubo kapitalo didinimo Savivaldybės piniginiu įnašu“ vėl taisomos praeities klaidos. Buvo paimti pinigai iš kredito, o to nebuvo galima daryti. Klaidas taisyti reikia, bet dar geriau jų nedaryti dirbantiems specialistams.

Svarstant UAB „Sūduvos vandenys“ įstatinio kapitalo mažinimą K. Traškevičius tikslinosi dėl įrašo: ,,Nusprendžia, kad tikslas yra nurašyti balanse įrašytus nuostolius.“ Turbūt ir vėl tokia formuluotė?

Nežiūrint to, kad dabar jau įstatymas įpareigoja, Taryba nusprendė nesvarstyti nutarimo perimti Prezidento Kazio Griniaus muziejaus, kol nebus visų poįstatyminių aktų.

Dėl vienkartinės paramos skyrimo tvarkos keitimo Linas Bieliauskas abejojo, ar tikrai nereikia nustatyti ribos, kokia šeima yra nepasiturinti ir gali paramą gauti. Net ir ypatingiems atvejams. Buvusi iki šiol 350 Lt vienam šeimos nariui riba – tikrai per maža, bet kokią nors didesnę nustatyti būtų protinga, o ne visai jokios. K. Traškevičius abejojo, ar nepritruks pinigų skirti pašalpoms tikrai neturtingoms šeimoms, jeigu metų pradžioje bus randama daug „ypatingų atvejų“ ir net turtingesniems pašalpos dalijamos. Dauguma nusprendė, kad turtingi patys neprašys, o kiekvieną atvejį tikrina sąžininga ir kompetentinga komisija. Šiuo metu vienkartinėms pašalpoms skirti pinigai neišnaudojami.

Parengė

Gražina Trimakaitė