TS-LKD Vilniaus m. Senamiesčio skyriaus pirmininkė Agneta Ladek: artėjant partijos pirmininko rinkimams

Nesutikčiau, kad teisinga rinkti partijos pirmininku politiką vien tik todėl, kad jo reitingai aukšti. Visų pirma dėl to, kad ne tokiais kriterijais remiantis jis turėtų būti renkamas. Pvz., politiko reitingai aukšti, o jo vadovaujamos institucijos – reitingų lentelės apačioje.

 

Ar asmeniniai vieno žmogaus reitingai nuves į politines aukštumas ir visą partiją? Juolab, kad turime partijoje garsių, visuomenėje žinomų žmonių. Ar tikrai tik jų dėka partijos reitingai kyla? Išeitų, kad partija vertinama ne dėl jos veiklos ir rezultatų, o dėl įžymių asmenybių, ir į partiją stojama ne dėl ideologinių priežasčių, o dėl atskirų individų, kurie imponuoja. Tokių žmonių, bent savo skyriuje, aš nepažįstu. Vadovaujantis siūloma rinkimo logika, galbūt reiktų į savo partiją pasikviesti kitus populiariausius politikus, pvz., p. Butkevičių ar p. Uspaskichą. Tuo tarpu partijos autoritetas, buvęs pirmininkas prof. V. Landsbergis net nepatenka į populiariausiųjų politikų dešimtuką, negi tai reiškia, kad jis neturėtų, negalėtų ir pan. vadovauti mūsų partijai? Dėl visų šių priežasčių drįsčiau suabejoti reitingo kriterijaus teisingumu.

 

Mes labai dažnai kalbame apie demokratiją, savo partijos rinkimus vadiname demokratiniais. Iš principo jie tokie ir yra. Tačiau, mano nuomone, per dvidešimt metų subrendome kalbėti ne šiaip apie demokratiją, bet apie kokybiškas jos apraiškas, ypač rinkimų procese. Neabejoju, kad partiečiai nenori pigių viešųjų ryšių triukų, persikeliančių už partinių sienų į viešumą, tokiu būdu bandančių stipriau formuoti tam tikrą nuomonę. Vis dažniau atsiranda partinių ekspertų, patariančių, koks sprendimas būtų teisingiausias. Jų dar padaugės artėjant rinkimų datai. Nereikia pamiršti visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimo demokratiniais procesais partijoje (taip pat ir kasdieniais mūsų žingsniais), todėl natūralu, kad artėjančiais rinkimais domisi ir nepartiniai ekspertai. Ir visų jų kriterijai skirtingi, keisčiausia, kad net nepanašūs į eilinio bendrapartiečio. Dažnas juk nori profesionalių rinkimų, aktyvios agitacijos, įdomių kandidatų programų, išgirsti ir pamatyti jų debatus, sulaukti programos pristatymų bei diskusijų savuose skyriuose, būti supažindinti su partijos perspektyvomis ir pan. Tai yra labai konkretūs, apčiuopiami ir pamatuoti kriterijai, nė iš tolo neprimenantys viešumoje minėtųjų. Esminis skirtumas tas, kad vadovaujantis tokiais kriterijais, būtų priimtas iš tiesų teisingiausias sprendimas bei išrinktas geriausias kandidatas į partijos pirmininkus.

 

Pradėkime kelti savo partijoje rinkimų (plačiąja prasme) kartelę. O prieš patardami susimąstykime, kam ir ką patariame, nes jei to nepadarysite Jūs, tai padarys už Jus eilinis partietis ir nebūtinai laikysis Jūsų tiesos bei Jūsų išvadų. Kitą kartą ne tik nepadėkos už patarimą, bet dar ir nepasitikės Jūsų žodžiu.