Užbaigti reikalai

Marijampolės savivaldybės tarybos neeiliniame posėdyje užbaigti reikalai, kurių per eilinius nespėta. Bene svarbiausi ir greičiausiai be reikalo atidėlioti komunalinių atliekų surinkimo iri tvarkymo bei Prezidento Kazio Griniaus muziejaus perėmimo klausimai. Galėjo jie būti ir per birželio mėnesio posėdį sutvarkyti. Laukta, kad gal kas nors pasikeis. Nedaug kas pasikeitė. Dėl atliekų tvarkymo dviem centais už kvadratą sumažėjo rinkliava. Šiek tiek geriau sutvarkyti priimami dokumentai, pasak Petro Pavilonio, ten dar nemažai pasiliko netikslumų ir dėl to galimi teismai. Patvirtinti ir atliekų tvarkymo tarifai tiems atvejams, kai sudaromos sutartys su MRATC ( Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centru) ir mokama ne už ploto kvadratus, bet už žmogų. MRATC prašė tiems atvejams septynių litų žmogui per mėnesį, Taryba patvirtino šešis litus.

Dar vienas geras dalykas įvyko – beveik visi Tarybos nariai suprato, kas jiems pateikta ir ką jie priiminėja. Iš pasikartojančių klausimų buvo matyti, kad į posėdį dalis jų atėjo dar nesupratę. Reikia manyti, kad išėjo jau patobulėję. Bet ir susirūpino vienas kitas : o kaip ir kada visi žmonės supras? Todėl nutarimą pataisė, kad įsigaliosiąs ne nuo rugpjūčio, bet nuo rugsėjo pirmosios. Per tą pridėtą mėnesį tegul MRATC pasistengia  naująją tvarką žmonėms aiškinti, o žmonės – suprasti ir apsispręsti. Apsispręsti reikia, nes yra pasirinkimas. Jeigu rinkliava – mokės 23 cnt už kvadratą  per mėnesį. O kam nors gali būti naudingiau mokėti už žmogų kaip ligi šiolei – tiems , kurių didokas plotas ir mažai gyventojų. Tad jie gali sudaryti sutartį su MRATC ir mokėti po 6 litus per mėnesį už žmogų. Sutartį sudaryti reikia patiems pasirūpinti, o rinkliava visiems nesudariusiems ateis savaime.

Iš TS-LKD frakcijos daugiausiai kalbėjo Petras Pavilonis: pastebėjo, kad  netikslūs dokumentai, taip pat  nėra skatinimo rūšiuoti atliekas; nėra galimybės fiziniams asmenims mokėti už faktinį atliekų kiekį; nėra paskatos mažinti atliekų kaupimąsi. Tiesa, dėl atliekų kiekio yra pateisinimas, kodėl nenustatomas mokėjimas už faktiškai esantį jų kiekį – kaltas yra menkas žmonių sąžiningumas, nes jie išvežioja šiukšles po pamiškes, o miestuose mėto į svetimus konteinerius. Todėl yra uždavinys ateičiai visiems žmonėms, MRATC, Tarybai sugalvoti kriterijus, kaip galėtų žmogus įrodyti, jog jis tinkamai sutvarko savo atliekas (pvz., nuosavose sodybose kompastuoja) , ir jam nereikia už surinkimą ir šalinimą mokėti. Petras Pavilonis siūlė pažymėti, kad dabar priimama tvarka ir mokesčiai yra  ,,už nerūšiuotų atliekų tvarkymą”, o už rūšiuotas bus kitaip. Kol kas priimta tokia tvarka, kokią pavyko sukurti, beje, panaši kaip visur Lietuvoje – Marijampolės regionas bene paskutinis ją priima ir jau naudojasi kitų savivaldybių patirtimi.

Kostas Jankauskas kalbėjo, kad Savivaldybei neišvengiamai teks ką nors nuo atliekų tvarkymo mokesčio atleisti arba jį mažinti ir už atleistuosius mokėti : gal vyresnio amžiaus žmones, daugiavaikes šeimas ar neįgaliuosius. Po pusės metų prie šio nutarimo reikės grįžti. Kontrolės komitetas paves po pusmečio patikrinti, kaip veikia sistema, kaip naudojami pinigai.

Birželio mėnesį kažkodėl dar buvo tikimasi, kad įstatymo bus galima nevykdyti ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus iš apskrities neperimti . Dabar apsispręsta, kad įstatymą reikia vykdyti. Finansavimą šiems metams Vyriausybė paskyrė. Ateityje bus bandoma rūpintis, kad vėl kokiu nors būdu kiek nors būtų paskirta. Tarybos spyriojimasis ir vilkinimas priimti gal bus atkreipęs dėmesį, kurį jau parodė ir Prezidentė, į kurią net du kartus buvo kreiptasi. Ji pasiūlė, kad Lietuvos valstybingumui svarbūs objektai ,, galėtų būti sujungti į savotišką „Valstybingumo kelią” ir tapti viena įdomiausių kultūrinio turizmo ir edukacinio švietimo programų Lietuvoje”. Jei atsiras toks projektas, galima ir pinigų tikėtis. Taryba įstatymų laikosi. Kazio Griniaus muziejus neišnyksta.

Taryba priėmė ir nutarimą dėl pramoninės zonos, o Petras Pavilonis klausė, ar sklypai ten formuojami jau žinant, kad būtent tokio dydžio ir tokios konfigūracijos sklypų verslui reikia, ar daroma Administracijos nuožiūra. Atsakyta, kad yra bendrasis planas, yra natūrali riba kelias, o kam reikės didesnių sklypų , bus nesunku sujungti.

Gražina Trimakaitė