Užėjus tarptautinei krizei, kuri nusodino šalių finansus, buvusi Lietuvos Vyriausybė, tuomet ką tik stojusi prie vairo, mažinosi atlyginimus, ankstesnės valdžios gerai užsikeltus. Tuo pačiu ypu mažino pajamas ir kitiems, apmokamiems arba socialiai remiamiems iš griūvančio valstybės biudžeto. Nėra, tai nėra.
Dabartinės Vyriausybės trubadūrai triūbija: taupyti biudžeto nereikėjo. Verčiau būtų karviškai užtrūkęs, kaip numatyta. Verčiau griūtis. O vis dėlto sutaupius ir išvengus valstybės bankroto (lito devalvavimo ir t.t.), dabar būsią patiriami didžiuliai nuostoliai. Mat Konstitucinis Teismas nustatė, kad valdiškų išmokų sumažinimas – tai valstybės pasiskolinimas iš savo piliečių. Jį reikėsią grąžinti. Neaišku tik viena: kodėl tada, jei išleistume senkančius biudžeto pinigus iki nulio, nuostolio nebūtų buvę; jei dabar leistume tuos pačius litus iš pagerėjusio biudžeto, jie virstų ir jau virsta konservatorių sukeltu nepakeliamu nuostoliu.
Čia, vyručiai, įsijungia politika, o suktoj politikoj gali sukti kaip nori, logikos nereikia. Pakanka graudžiai laužyti rankas, kodėl „paprastiems žmonėms reikės kompensuoti jų prarastas pajamas“…
Gerai, kad trijų darželyje nors aišku, iš kur atėjo ta krizė, smogė net Amerikai. Kalti bedieviai konservatoriai, o krikščionys – ne. Reikėjo „nedaryti visai nieko“, ateičiai siūloma tokia geresnė socdeminė išeitis.
Dabarčiai brandinama mintis yra seiminė dauguminė apkalta buvusiai Vyriausybei, tai yra, opozicijai. Ją siūlys nuversti, rinks parašus. Vers iš kėdžių toje pačioje posėdžių salėje, lieps sėdėti ant grindų. Švaistysis kastuvėliais ir kibirėliais.
Dar viena darželio tema – ar puošia Seimą nuteistas už stambų sukčiavimą Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas. Beje, partijos brolis. Du manipuliatorių organizacijos broliai toliau vadovauja Lietuvos Seimui. Krikštatėvis – pulteliu iš atstumo.
Pikti liežuviai pasakytų: todėl toks ir Seimas; bet juk iš tikrųjų yra atvirkščiai. Todėl tokie vadovai! Seimas galimai geras, toną jam duoda išmintingas darželis. Tai kodėl kodėl kodėl tokie vadovai? Bent vienas jų galėtų pailsėti.
Galėtų būti susimąstyta ir dėl aukščiausiosios Seimo valdžios, kuri yra Konstitucijoj neaprašyta, pačių pasistatoma, Koalicijos taryba. Ji net įsako tūlam ministrui, ką šis privaląs įsakyti savo sistemai. O dabar kas tvarkys, kai buvęs darbų viršininkas taip toli?
Grįžkim prie pirmojo klausimo, iš kur šaly pinigų stoka, ir kuris kaltas – Petriukas ar Jonukas?
Vladimiras Vladimirovičius iš didelio miesto prieš kokius metus ar dvejus gavo panašų klausimą televizijoje atsakinėdamas šimtamilijoniniam darželiui. – Mūsų klasėje du berniukai baisiai mušasi. Kuris jų kaltas?
Atsakymas atėjo skaidrus kaip krištolas. – Kaltas tas, kurį primušė.
Autentika, citata. Klasika.
Mąstykim, valstybės piliečiai.