Valdas Pileckas: Marijampolėje atsiras galimybės pritraukti naujų investicijų ir kurti daugiau darbo vietų

Paskutiniame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje žengtas ypatingai svarbus žingsnis: nuspręsta priimti Ūkio ministerijos pasiūlymą Marijampolės pramoninio parko teritorijoje steigti Marijampolės laisvąją ekonominę zoną (Marijampolės LEZ). Taip pat taryba nustatė, kokie konkretūs žemės sklypai ir kokiomis sąlygomis bus 49-eriems metams išnuomoti Marijampolės LEZ valdymo bendrovei. Remiantis Laisvųjų ekonominių zonų įstatymu šiai bendrovei atrinkti Vyriausybės įgaliota institucija skelbs tarptautinį konkursą.

Tai yra svarbus šių metų Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimas, atveriantis rimtas galimybes ateityje Marijampolėje išvysti naujų, modernių verslo įmonių, kurios čia sukurtų ne vieną šimtą naujų, aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. Tokio pasitikėjimo įkvepia būtent tai, jog didžiumą atsakomybės už Marijampolės LEZ sėkmę prisiima Vyriausybė, o privataus kapitalo valdytojas turės rimtų paskatų dėti pastangas, kad ši LEZ būtų gyvybinga ir patraukli investuotojams.

Daugelio tarybos narių požiūris šiuo klausimu buvo sveikas bei racionalus. Tiesa, klausimą svarstant kolegijoje ir komitetuose jautėsi valdančiosios daugumos nepasitikėjimas. Argumentas, kad Marijampolės LEZ valdys privati bendrovė, kurią tarptautinio konkurso būdu atrinks Vyriausybės įgaliota institucija, net ir sprendimo aiškinamajame rašte buvo pateiktas kaip neigiama šio projekto pasekmė.

Verta priminti, kad jau visą dešimtmetį Marijampolėje veikia Marijampolės pramoninis parkas. Bet nė viena įmonė per tą dešimtmetį parke neįsikūrė. Savivaldybė pramoniniam parkui kurti žemės sklypus išpirko, pasiskolinusi 4 mln. litų, ir tai turėjo atsipirkti, sulaukus „plyno lauko investicijų“. Deja, dabar jau akivaizdu, kad tai buvo naivi svajonė. Investicijos į savivaldybę neateina savaime, nepritraukiamos, paprasčiausiai pasiūlant žemės sklypą patogioje, tačiau investicijoms nepritaikytoje vietoje. Tiesa, šiuo metu du sklypus jau yra išsinuomojusios dvi įmonės: vienas vietos verslininkas ketina steigti gamyklą ir chemijos laboratoriją, o su „Icor“ (buvusiu „Rubikonu“) susijusi kompanija taip pat nori įsikurti būtent šioje teritorijoje. Visgi tai nėra dideli pasiekimas vertinant 4 savivaldybės investuotus milijonus ir laikotarpį, kurį veikia šis pramoninės parkas.

Investicijoms į Marijampolę pritraukti reikia žymiai daugiau pastangų nei buvo daroma iki šiol. Reikia pripažinti, kad Marijampolei naujų investicijų, naujų įmonių ir darbo vietų reikia tarsi gryno oro. Galima buvo jas pritraukti anksčiau, savo jėgomis. Tam reikėjo ne tik paskirti žemės sklypus, kuriuose būtų galima kurtis įmonės, bet tuose sklypuose nutiesti visas komunikacijas (vandentiekį, elektros tinklus, interneto ryšį ir t. t.), sukurti tinkamą infrastruktūrą. Tokia infrastruktūra užtikrina, kad įmonėms būtų patogu steigtis, o mūsų pramonės parkas (dabar jau LEZ) atrodytų patraukliai. Būtent patrauklumo pramonės parkui, kurio dalyje dėl sugedusių melioracijos įrenginių pavasarį plyti nemenka bala, labai trūko. Pirmines investicijas į šio parko infrastruktūrą savivaldybė galėjo atlikti racionaliau paskirsčiusi iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas. Dalis dabar įgyvendinamų projektų tikrai galėjo būti nukreiptos į šį investicinį projektą. Tai būtų atsipirkę ir gal būt Marijampolės pramonės parkas būtų pagarsėjęs kaip sėkmingas mūsų savivaldybės projektas. Tačiau taip neįvyko ir reikalingas kitas kelias – juo ir žengiame.

Marijampolės savivaldybės tarybai priėmus pasiūlymą dėl Marijampolės LEZ steigimo, Ūkio ministerija įsipareigoja iš 2014 – 2020 metų ES paramos lėšų investuoti į Marijampolės LEZ infrastruktūros kūrimą. Kadangi Marijampolės LEZ valdytojas bus privati įmonė, atrinkta skelbiant viešą ir skaidrų tarptautinį konkursą, kuriame galės dalyvauti ir mūsų savivaldybės įmonės, todėl galime tikėtis žymiai aktyvesnės „investicijų medžioklės“. Tikėtina, kad per Marijampolės LEZ į mūsų savivaldybę bus nukreipta dalis Vyriausybės pritraukiamų tiesioginių investicijų. Prisiminkime, kad vien per pastarąjį pusmetį Vyriausybė į Lietuvą pritraukė 19 tiesioginių investicijų projektų, o kur dar vietos įmonių investicijos. Ateityje dalis šio investicijų srauto gali būti nukreipta būtent į Marijampolės laisvąją ekonominę zoną, nes ji dėl savo išskirtinumų, kuriuos dar reikia išryškinti, gali būti labai patraukli užsienio investuotojams.

Marijampolė yra nemenkas transporto mazgas, kuriame susikerta magistraliniai ir tarptautiniai keliai bei labai svarbi geležinkelio linija. Ji taps dar didesniu Marijampolės privalumu kai bus užbaigtas „Rail Baltica“ projektas. Priminsiu, kad analogiškose Kauno ir Klaipėdos laisvosiose ekonominėse zonose įmonės yra šešeriems metams atleidžiamos nuo pelno mokesčio, o dar dešimtmečiui pelno mokestis sumažinimas 50 procentų ir taikomos kitos mokestinės lengvatos. Taigi, kartu su patraukliomis mokesčių lengvatomis, patogia geografine vieta ir išvystyta infrastruktūra Marijampolės LEZ gali tapti svarbiu regiono investicijų centru. Marijampolės savivaldybė iš to neabejotinai išloš:

• Marijampolė bus glaudžiau susieta su Vyriausybės vykdomomis investicijų pritraukimo programomis, todėl mūsų savivaldybėje ateityje matysime naujų, modernių ir perspektyvių kompanijų, kurios kurs ne vieną šimtą naujų darbo vietų;

• nenaudojant savivaldybės biudžeto lėšų bus sukurta moderni Marijampolės LEZ infrastruktūra;

• vietos verslininkai turės patrauklią teritoriją su išvystyta infrastruktūra, kurioje galės įgyvendinti naujus investicinius projektus;

• sumažinsime savivaldybės įsiskolinimus (šiuo metu yra pasiskolinta 4 mln. litų pramonės parko žemei išpirkti, šie pinigai sugrįš žemę išnuomojus privačiam valdytojui).

Taigi, akivaizdu, kad šis Marijampolės savivaldybės taryboje priimtas sprendimas, kuris iš pradžių buvo sutiktas skeptiškai, atveria puikias galimybes Marijampolės savivaldybės ekonominei, ūkinei ir socialinei plėtrai, tobulėjimui. Kartu, tikiuosi, kad tai bus ženklas vietos politikams palankiau žiūrėti į sąžiningą ir atsakingą verslą, kad skatins nebijoti atsiverti modernumui ir konkurencijai. Taip pat tai neleis Marijampolės valdantiesiems skųstis Vyriausybės dėmesio stoka, nes šalia smulkesnių, visą Lietuvą apimančių, projektų, kuriais ši Vyriausybė prisideda prie gerovės kūrimo Marijampolėje, turėsime dar vieną labai aiškų Vyriausybės įsipareigojimą tiesiogiai Marijampolės savivaldybei ir jos žmonėms.

Marijampolės savivaldybės tarybos narys

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

Valdas Pileckas