X
Menu

Vardan tos Lietuvos vienybė težydi…

taurokiene-remigija-img_1084Sąjūdžio konferencijos tęsia pokalbių, pamąstymų ciklą pagal Lietuvos himno žodžius, kalbėjome apie  tautos istorinę patirtį, dorybes, švietimą. Šiandien mūsų pokalbių tema – Vardan tos Lietuvos vienybė težydi.

Vienas – vienatvė – vienišas – vienodas – vienybė… Tai giminiški žodžiai, reikšmė susijusi, bet ne ta pati. Kaip gyventi, kad nepasijustum vienas ir vienišas Lietuvoje? Reiktų burtis, vienytis. Su kuo? Ar turime būti vienodi, kad žydėtų vienybė?.. Tikrai mes esame labai skirtingi: skiriasi ir amžius, ir patirtis, ir išsilavinimas, ir temperamentas, ir charakteris ir kiti dalykai. Tai kas mus galėtų sieti vardan tos Lietuvos? Tikriausiai svarbu, ar mus vienija samprata, kokia  t a  Lietuva turėtų būti. Mes, dešinieji, giname Lietuvos idėją – mus vienija nepriklausomybė, laisvė, istorinė atmintis, kalba, tikėjimas.

1988 -1991 metus  mes prisimename kaip Sąjūdžio ir Lietuvos vienybės metus. Lietuvoje buvo atkurta nepriklausoma demokratinė Respublika. Pirmuosiuose laisvuose rinkimuose į tuometinę, 1990-ųjų metų, Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą kova vyko tarp Sąjūdžio ir komunistų. Komunistų ir Sąjūdžio priešprieša politinėje arenoje  išlieka ir atkūrus nepriklausomybę. Bus ir yra iš esmės vyraujanti priešprieša, nes skiriasi šių politinių jėgų požiūris į reformų mastą, jų spartą, į komunistinę okupacinę praeitį, į istorinio teisingumo atkūrimo klausimus, į santykius su kaimyne Rusija.

Kokios politinės partijos, atkūrus Nepriklausomybę, liko nuosekli antikomunistinė jėga, remianti Sąjūdžio idėjas ir jo vienybės neardo?

Laimėjęs rinkimus Sąjūdis ėmė byrėti į frakcijas, 1992 skelbiami priešlaikiniai rinkimai, iš 17 sąrašų 4 proc. barjerą pavyko įveikti LDDP, Lietuvos socialdemokratų partijai bei Sąjūdžio santarai, Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bei Demokratų jungtiniam sąrašui. Sąjūdžiui transformavusis į TS (LK) Lietuvos partinėje sistemoje susiformavo labai aiškūs du nesutaikomi poliai, išliekantys gyvi ir šiandien: dešinieji – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos Sąjūdis ir  kairieji -LDDP – komunistai (Naujoji sąjunga, Darbo partija   ir pan.; pavadinimai įvairūs, o esmė ta pati).

Šiuo  metu ryškiai keičiasi partijų retorika, ėmė dominuoti ne ideologiniai, tautiniai,  vertybiniai lozungai, o ekonominės politikos nuostatos. Iškyla nauja trečioji politinė jėga – įvairūs liberalai ( socialliberalai, liberalcentristai, liberaldemokratai). Dažniau jungtis yra nauda, pinigai, galimybės gauti tarnybas, eiti į valdžią ir valdyti. Daugeliu atvejų šitokių jungčių kairėje yra daugiau,  jos surišimui naudojamos ir gana efektyviai veikia.

Dešinėje pusėje pagrindinė jungtis yra ir turi pasilikti idėja, o visa kita:  valdžia, finansai – tik priemonės įgyvendinti idėją. Dešinieji pagal savo prigimtį niekada negali pasidaryti perkami samdiniai. Lygiai kaip niekada negali užmiršti, kai tikrai reikia, vieni kitiems turime padėti – pasitelkdami išmintį , kuri dešiniesiems jų sudėtingoje veikloje yra būtina.

Kairieji spekuliuoja mūsų vertybėmis: tikėjimu, meile artimui, teisingumo poreikiu: jų nesilaiko, bet demonstruoja, pavyzdžiui, dalina mūsų valstybės, o ne savo asmeninius pinigus labdarai. Kadangi  gerai dirba kairiųjų propagandinis aparatas viešojoje erdvėje, jie suformuoja mintį, kad kairiesiems rūpi žmogus, o dešinieji yra šalti ir abejingi žmonių rūpesčiams. Mus įtikina.

Dažnas iš mūsų yra aktyvus Lietuvos istorijos dalyvis. Prisiimta kiekvieno atsakomybė ir vakar, ir šiandien, ir rytoj yra lemiamas veiksnys mūsų visų išpažįstamų vertybių sklaidai politiniame Lietuvos gyvenime. Mes stiprūs, pasitikėdami vieni kitais, mes stiprūs savo vienybėje, mes stiprūs, matydami savo jaunąją pamainą. O ar viską padarėme, kad mūsų šeimose dešiniųjų pozicija ir vertybės būtų saugomos ir perduodamos savo jaunimui?  Pvz.: Įeinu į klasę, mokiniai 16 –mečiai, lentoje užrašyta: J. Paleckis, A. Sniečkus. Klausiu: kaip vertinate šias asmenybes? Kuo jie skiriasi nuo mūsų valstybės dabartinės valdžios? Mokiniai žino faktą, kad šie žmonės sovietinės Lietuvos vadovai – komunistų partijos sekretoriai, bet net nežino, kaip juos vertinti. Jie nesukelia jiems jokių jausmų. Tik labai gerai žino, kad dabartinė valdžia – tai blogis. Stalino laikų vietininkai okupacinėse teritorijose – nėra blogai, o Nepriklausomos Lietuvos valdžia – tai blogis?

Labai stipri pavyzdžio galia. Nebijokime savo pozicijos parodyti. Jei mes neperduosime savo požiūrio į sovietmetį, tai  sudarysime sąlygas padailinti sovietmetį, perrašyti istoriją, ją falsifikuoti.

Vladimiras Laučius savo komentare teigia: ,,Kovotojai su „Williams“ bendrove regėjo laimingą Lietuvą Rusijos energetikos erdvėje. NATO priešininkai kovojo už menamą Lietuvos neutralumą. dujų skalūnų žvalgybos priešininkai jaučiasi besistengią apsaugoti žalią Lietuvą.  Visus šiuos protestuotojus vienija du dalykai: jų siekiai atitinka Kremliaus interesus ir yra nukreipti prieš didesnę Amerikos įtaką Lietuvos ekonomikai ir politikai.

Protestų sumanytojai ir strategai žino, ką daro – jie tikrai nėra naivūs ir politiškai nekalti.. Ir mūsų žalieji anaiptol nėra „žali“ ta žalumo prasme, kuria kalbama apie pradedančiuosius bei stokojančius patirties.

Atrodytų – tinkama sritis padirbėti toms valstybės tarnyboms, kurios yra atsakingos už politinį saugumą ir stabilumą. Tačiau jų darbo rezultatų kažkodėl nematyti. Atvirkščiai: matyti politiškai suaktyvėjusių žaliųjų siautėjimo padariniai, dėl kurių niekaip nesusitvarko Lietuvai reikalingi energetikos projektai.“

Manau, kuklūs eiliniai dešiniųjų partijų ir visuomeninių judėjimų nariai – yra tikroji krikščioniškosios ir tautinės demokratijos stiprybė. Ir šiandien svarbiausiu dešiniųjų  partijų gyvybingumo šaltiniu išlieka tie, kurie paprastai nepatenka į žiniasklaidos akiratį, bet tie, kurie sąžiningai dirba kasdienius meilės darbus. Manau, kad politika gali būti padori, todėl  norėčiau užbaigti Vatikano II susirinkimo mintimi: ,,Tinkantys arba galintys tikti sunkiam, bet drauge kilniam politikos darbui tesiruošia jam ir tesistengia jį įgyvendinti, užmiršdami savo nepatogumus ar pasipelnymą.  Dorumas ir apdairumas tebus ginklas kovojant prieš neteisybę ir priespaudą. Nuoširdžiai ir nešališkai, su meile ir politine drąsa teatsideda jie visų gerovei“.

Kalba pasakyta 2013-01-10 Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus
konferencijoje ,,VIENYBĖ TEŽYDI.”

Remigija Taurokienė, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininko pavaduotoja