Galima pagalvoti, kad atsilikėliška priklausomybė nuo monopolinių vienos konkrečios kaimyninės valstybės tiekimų turi kažkokią narkomanišką prigimtį – laimingi „pasodinti“ ant dujų ir elektros adatos nežiūrim į kainą (didelę), norim sėdėti ant adatos amžinai ir nieko nekeisti, antraip prasideda priklausomybės traukuliai.
Tenka tik spėlioti, kiek šiame priklausomybininkų chore yra nuoširdžių balsų – sąžiningai žalių – tačiau toną akivaizdžiai diktuoja dainuojantys ne savo balsu užsakomi žalieji.
Tai jau tradicija – žaliųjų sąjūdis Lietuvoje istoriškai paūmėjo tik du kartus. Ir abu kartus, kai kilo grėsmė energetinei priklausomybei nuo vienos gretimos valstybės – pirmą kartą stabdant Būtingės terminalo projektą, antrą kartą dabar, kai VAE ir SGD terminalų projektai darosi realūs.
Kadangi jau viešai žinoma, kad ūmiai pažaliavusį buvusį prezidentės spaudos atstovą Liną Balsį nebrangiai (100 tūkst. Lt) nusipirko bendrovė „Achema“, laikas plačiau pasvarstyti vienos konkrečios gretimos valstybės energetinių interesų advokatų kainas, uždarbius ir apskritai šios paslaugų rinkos perspektyvas.
Tarp prisiekusių energetinės nepriklausomybės priešininkų galima būtų išskirti du ryškesnius darinius – nuogą dujinį interesą („Lietuvos dujos“, „Dujotekana“, didžiausia dujų vartotoja „Achema“) ir žaliojo verslo lobistai. „Achema“ priklauso ir pastariesiems: prie amžinaatilsį Bronislovo Lubio deklaravo interesą vėjo energetikai ir – bent jau lig šiol – varė nuoseklią propagandą ir prieš VAE, ir prieš permainas dujų sektoriuje, ir prieš SGD terminalą.
Žalioji energetika Lietuvoje per L.Balsį, Ramūną Karbauskį, Žiemelių klaną ir geriausių Lietuvos lobistų dešimtuko atstovus Seime „koziruoja“ ekologine nekaltybe – kokie, girdi, mes „teisingi“, kokie mes už švarią, žalią, ekologiškai tyrą Lietuvą.
Visa tai labai gražu, kol nepatekiamas žaliųjų ne itin mėgiamas klausimas – kiek tai kainuos vartotojui? Ir kol nepateikiamas žaliųjų labai labai nemėgiamas klausimas: o kiek jūs – žaliosios nekaltybės – iš to uždirbsite? Mokesčių mokėtojų pinigų uždirbsite?
Bet, atrodo, kad žaliojoje energetikoje nekaltybės šiek tiek mažiau, negu Sauliaus Stomos suvedžiotojos žaliose akyse. Vėjo jėgainių interesų grupė, įskaitant įmones, turinčias tiesioginius ryšius su vienos gretimos šalies energetinėmis bendrovėmis ir jų dukterinėmis bendrovėmis Lietuvoje, pirmiausia siekia riebiai uždirbti pardavinėdami mokesčių mokėtojų pinigais subsidijuojamą vėjo pagamintą elektrą.
Šiam siekiui greičiausiai neabejingi ir stambiausi Lietuvos žemvaldžiai Ramūnas Karbauskis bei Žiemelis Jaunesnysis. Jiems būtų sunku neparaudus neigti galimybę užsidirbti iš žemės, skirtos vėjų jėgainių parkams. Matyt iš čia buvusios Valstiečių liaudininkų partijos ir Žiemelio Vyresniojo entuziazmas žlugdyti VAE statybą stumiant referendumo idėją Seime.
Na, Žiemelis Vyresnysis niekada nepasižymėjo skrupulingumu balsavimuose dėl Jaunesniojo interesų Seime, o dėl buvusios Valstiečių liaudininkų partijos šiek tiek apmaudu. Partija atstovauja ūkininkams, kuriems viena skaudžiausių spręstinų problemų yra vis griežtėjantys hiperžali (ir hiperbrangūs) Europos Sąjungos aplinkosauginiai reikalavimai, tačiau partija ima ir pažaliuoja taip pat ūmiai, kaip L.Balsys.
Keista matyti, kaip kažkada iš Ignalinos atomimės kaimynystės prakutusios Ignalinos meras, patyręs ir rimtas politikas Bronis Ropė ignoruoja VAE atnešamas galimybes rajono verslui ir naujas darbo vietas, vietoj to uoliai dalyvauja vajuje prieš VAE – kitaip sakant vajuje už R.Karbauskio banko sąskaitos padidėjimą jo žemėse papūtus gaivesniam vėjeliui.
Niekas nedraudžia prasimanyti pinigų, tačiau tai – dar ne viskas. Kadangi Lietuvoje dėl palyginti nestiprių vėjų jėgainių darbo vidurkis – apie 25 procentus, vėjo jėgainės negali gaminti vadinamosios bazinės elektros energijos, todėl tarnauja tik kaip papildomas elektros energijos šaltinis. Tuo tarpu bazinė elektros energija, nestatant atominės, būtų gaminama dujinėse jėgainėse. Iš to seka grubi kaip vinis išvada – vėjininkų interesai sutampa su konkrečios kaimyninės šalies dujininkų interesais laikyti Lietuvą ant dujinės priklausomybės adatos.
Interesų sutapimą pabrėžia ir ta aplinkybė, jog vėjininkai kažkodėl nekovoja už dujų terminalo statybą ir perdavimo sistemos nuosavybės atskyrimą dujų sektoriuje.
Priešingai, didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje „Achema“ veikė prieš, nors pagal normalią verslo logiką turėtų būti suinteresuota nuo rinkos atvėrimo pingančiomis dujomis. Negi žaliajam lobiui nereikia pigių dujų iš kitur, o reikia brangių dujų iš konkrečios kaimyninės šalies. Jeigu tai verslo logika, prašom mesti akmenį…
Koks būtų šitos „logikos“ rezultatas? Elektros ūkyje siekiama sužlugdyti savos generacijos pajėgumų (VAE) kūrimą ir išlaikyti monopolinį tiekimą iš vienos konkrečios kaimyninės šalies. Jei vystoma sava generacija, pagl šią „logiką“ tai turi būti maksimaliai brangiai – gaminti elektrą iš vėjo ir dujų. Bet kuriuo atveju tai reiškia aukščiausią įmanomą kainą vartotojui – kaip dabar yra su dujomis, kai mokame daugiau negu vokiečiai, ir bus su elektra, jei nepastatysime VAE.
Ar turi toks mąstymas perspektyvą, kai pasaulyje vyksta skalūninių dujų revoliucija? Kai spaudoje pilna analitikų komentarų apie liūdnas „Gazprom“ – senamadiško, ikirevoliucinio (skalūnų revoliucijos prasme) monopolininko – ateitį.
„Elektros ūkyje siekiama sužlugdyti savos generacijos pajėgumų (VAE) kūrimą ir išlaikyti monopolinį tiekimą iš vienos konkrečios kaimyninės šalies. Jei vystoma sava generacija, pagl šią „logiką“ tai turi būti maksimaliai brangiai – gaminti elektrą iš vėjo ir dujų.”
Vienas gerai informuotas Lenarto Merio konferencijos Taline dalyvis sako, kad „Gazprom“ vadovybėje vyrauja „agresyvus nesigaudymas“ pasaulio dujų situacijoje: bendrovės vadai nesuvokia skalūnų dujų reikšmės ir suskystintų dujų transportavimo galimybės atsiradimo pasekmių tradiciniam dujų verslui (anksčiau buvo: nutiesi vamzdį ir turi, o dabar dujas galima pristatyti bet kur, kur stovi SGD terminalas).
Ar mūsų vėjiniai-dujiniai interesantai taip pat tikisi kartu su „Gazprom“ atsitverti nuo likusio pasaulio ir įsivaizduoti, kad savo garde galima plėšti vartotojus nerealiomis dujų kainomis, kurias laisvasis pasaulis baigia pamiršti?
Kaip šitų interesų orkestras groja Lietuvos viešojoje erdvėje? Žiemelis Vyresnysis Seime transliuoja prakalbas apie į atominę pražūtį tempiamą Lietuvą ir organizuoja atominę žlugdantį referendumą. Jam į talką skuba R.Karbauskio pažaliavę valstiečiai liaudininkai su meru B.Rope, o L.Balsys perka apklausą, pagal kurią 65 proc. Lietuvos žmonių yra prieš VAE statybą – perka su „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio dalyvavimu apklausos rezultatų pristatymo spaudos konferencijoje.
Apklausos klausimuose (kaip ir siūlomų referendumų) niekas nesiūlo žmonėms rinktis tarp brangesnės žaliosios energetikos ir pigesnės branduolinės – su visais jų privalumais ir trūkumais. Niekas taip pat neklausia, ar tu prieš VAE net ir tuo atveju, jei nepastatyta VAE atveria vartus dviejų nesaugių atominių elektrinių statybai Baltarusijoje ir Kaliningrade. Niekas taip pat neklausia, ko labiau nori: ar vėjo jėgainės už lango, ar atominės elektrinės Visagine.
Apklausų rezultatai priklauso nuo klausimų, ką liudija ir „Factum“ apklausa, kurioje atominės statybai pritaria 46 procentai, o „Spinter“ apklausoje 80 procentų pasisako už energetinę nepriklausomybę.
L.Balsio samdytas „Vilmorus“ pasižymi ypatingu sugebėjimu klausimus užduoti taip, kad per kiekvienus rinkimus TS-LKD laimi vos ne dvigubai to, ką išklausia „Vilmorus“, o pastaruojo meto Viktoro Uspaskicho reitingai pučiasi tiesiogiai proporcingai baisybėms buhalterių liudijimuose Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.
Vienas dienraštis užsiminė, kad ne taip seniai viena Lietuvos specialioji tarnyba viename uždarame aukštos vykdomosios valdžios institucijos posėdyje pasidalijo slapta informacija, kad viena konkreti kaimyninė šalis per kelias konkrečias lietuviškas reklamos agentūras į Lietuvos žiniasklaidą investavo konkrečią pinigų sumą (kalbama apie dešimtis milijonų litų) labai konkrečiam tikslui siekti – žlugdyti VAE statybą, nuosavybės atskyrimą dujų sektoriuje ir SGD terminalo statybą – kitaip sakant žlugdyti energetinės nepriklausomybės politiką ir ginti energetinę priklausomybę nuo konkrečios kaimyninės šalies.
Įdomu, kodėl ši informacija – slapta?
Estijos specialiosios tarnybos tai paskelbtų kitą dieną sužinoję – kaip padarė per Edgaro Savisaaro skandalą: labai konkrečiai įvardijo sumas, kurias jis gavo iš vienos konkrečios kaimyninės šalies. O Lietuvoje nėra baimės, kad tokie dalykai būtų skelbiami, ir ta dalis žiniasklaidos, kurioje galėjo nusėsti investicijos prieš energetikos nepriklausomybę, matomai sąžinės graužatim nesikankina.
Kokia čia graužatis, jei pavyzdį rodo L.Balsys, vienos kokrečios kaimyninės šalies ambasadoriaus vakarienių partnerė Birutė Vėsaitė, Seimo atstovas geriausių Lietuvos lobistų dešimtuke, mūsų didžiausi žemvaldžiai ir abejotino nuoširdumo žalieji. Prieš energetinę nepriklausomybę kovoja daug skirtingų interesų, o tikslas vienas – palikti Lietuvą nuo konkrečios kaimyninės šalies priklausomų atsilikėlių kategorijoje.
Realiai tai reiškia, jog siekiama apginti socialdemokratų pusdykiai atiduotą „Gazprom“ dujų tiekimo monopolį Lietuvoje, o sužlugdžius VAE projektą atidaryti vartus dviejų ne japoniškų atominių jėgainių statybai Kaliningrade ir Baltarusijoje. Lietuvos vartotojas bus paliktas su aukščiausiomis dujų ir elektros kainomis Europoje dviejų pavojingų atominių apsuptyje – ir tai vadinasi žalioji energetika?
Virgis Valentinavičius yra premjero patarėjas, šiame tekste reiškiama jo asmeninė nuomonė.