X
Menu

Vytautas Landsbergis: „Išsaugoti Sovietų Sąjungą”

Prieš 21-erius metus nepriklausomybę atkūrusioje ir sausio grumtynėse laisvę apgynusioje Lietuvoje kovo 17 dieną buvo surengtas ypatingas antivalstybinis veiksmas – SSRS referendumas už kitos, vis dar okupuojančios, valstybės „išsaugojimą“. Lietuva tokių pokštų nežaidė, bet dvi rajonų savivaldybės, Vilniaus ir Šalčininkų, skelbiančios, kad jos – ne Lietuva, o SSRS, pakvietė nesusigaudančius ir pavaldžius kompartijai bei „Jedinstvai“ gyventojus dalyvauti ir balsuoti. Imperija galėjo pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje, bent dviejuose rajonuose, „įvyko“ jos referendumas. Rudeniop jau buvo suplanuotas tos „lenkų nacionalinės“ teritorijos deputatų suvažiavimas ir atplėšimas, sovietų armijai padedant, nuo Lietuvos. Kelią užkirto pučas ir jo žlugimas Maskvoje ir Lietuvoje.
 
Dabar šias savivaldybes kontroliuojanti V. Tomaševskio Lenkų rinkimų akcija, sudariusi sąjungą su kai kuriomis rusų organizacijomis ir pasikvietusi paramos iš Lenkijos, ketina paminėti išdavikišką kovo 17-ąją nauju išpuoliu su manifestacija ir eisena tariamai „ginant“ lenkiškas mokyklas nuo valstybėje įvedamų vienodų visiems brandos egzaminų.
 
Skleidžiama nuomonė, neva lenkiškos mokyklos esančios atsilikusios humanitariniuose dalykuose ir nė po dvejų metų dar negalėsiančios to egzamino sėkmingai įgyvendinti; todėl ištransliuota ir melas, neva įstatyminė naujovė – tai ne paraginimas dirbti, o tyčinis mokyklų „naikinimas“.
 
Išpuolį numatė Nepriklausomybės aikštėje, sykiu paminint, parinkus ypatingą datą, aną savivaldos tarybų „referenduminį“ veiksmą būtent prieš šalies nepriklausomybę. Kodėl Vilniaus miesto savivaldybė nūnai sutiko su tokia data ir vieta, davė leidimą – pakankamai skaidri paslaptis. A. Zuoko „Taip“ valdo sostinę kartu su rinkiminiu lenkų ir rusų aljansu (liūdnos atminties „Jedinstvos“ analogas). Kai kuriais atvejais valdo netaip.
 
Netaip, ne į santarvę darbuojasi V. Tomaševskio žmonės, kurių pagrindinis tikslas – statyti spygliuotus barjerus tarp lenkų ir lietuvių, žemaičių ir tuteišų. Tik tarpusavy nedraugaukit! Nereikia talkinti tokiems tikslams, pavyzdžiui, bukai burnojant prieš „lenkus“.
 
Eilinis „akcijos“ priešrinkiminis darkymasis kovo 17-ąją gali pavirsti neeiliniu nemalonumu, todėl rašau.
 
Kaip ir 1991 m. sausio dienomis, antilietuviškų jėgų svajonė būtų koks nors lietuvių-nelietuvių apsistumdymas, gal ir kraujo iš nosies paleidimas. Perrengtų sovietinių kariškių dalyvavimas dabar nenumatomas, nebent Latvių gatvės agentūra, tačiau bus atvežta sirgalių iš pačios Lenkijos. Šie prireikus padės, kad „mokyklų gynėjų“ demonstracija nepraeitų ramiai. Protą turinčių organizacijų užduotis būtų, kaip ir anuomet, laikyti distanciją, nė nepriartėti, kad provokatoriai neturėtų preteksto muštynėms. Tegul pasidemonstruoja, pasifilmuoja, atsiima honorarus ir tiek.
 
Tačiau sužinome, kad naujai lipdoma septynių iniciatorių grupė „Už teisingumą“ kviečia vilniečius tą pačią dieną į tą pačią vietą galimai nesąmoningai konfrontacijai ne su Lietuvos teisėtvarkos blogybėmis, bet su naująja „Jedinstva“ (plius svečiais iš Lenkijos). Renginių laikas truputį skiriasi, bet sumanymas išties pavojingas. „Mokyklų gynėjams“ pakaktų šiek tiek užtrukti, o „Teisingumo gynėjams“ pradėti rinktis anksčiau, ir apsižodžiavimas, apsistumdymas – garantuotas. Kaip ir užsakytos televizijos bei vaizdeliai Varšuvai ir pasauliui: lietuviai ne tik visaip skriaudžia, bet ir puola lenkus, ir lietuviams vadovauja ne bet kas, o jų atkurtos valstybės buvusios pirmos vyriausybės vicepremjeras ir kultūros ministras, dar ir nesusigaudąs Seimo narys. Geriau nė nereikia.
 
Todėl siūlau išeitį. Tegul melagių eisena pasivaikščioja minėdama Rytų Lietuvoje vis dar branginamą Sovietų Sąjungą (gali pasitelkti A. Paleckį), o teisingumo rūpintojai renkasi valanda vėliau, negu numatę.