„Buvau ananasas“- Sąjūdžio dienai

Yra toks pasakojimas, protingo žmogaus Viliaus Bražėno platinamas: Plaukia vandeniu du objektai, susiduria ir vienas kito klausia: „Kas esi?“- „Esu raudona rožė“,- vienas atsako.- O kas tu esi?“- „Aš buvau ananasas.“

Tai pasakojimas mėgėjams dažnai kalbėti apie tai, kas yra buvę, – atsiminimus, ir nesirūpinti esamu laiku kuo nors būti. Pagal galimybes būti. Kažkada – ananasas, o dabar – nors mažytis grūdelis, bet vis tiek buvimas dabar.

Dvejopas galimas ir apie Lietuvos Sąjūdį kalbėjimas. Buvo – galingas , įtakingas. Yra – stiprus idėjomis, įtakos turintis nedaug. Ar siektina daugiau?

Kodėl turi nedaug įtakos? Idėjos tos pačios : tauta, valstybė, geras ir padorus joje gyvenimas. Atrodo, kad visi žmonės to turėtų siekti , nes geros idėjos, ir Sąjūdis galėtų būti gausus. Taip nėra, nes daug kam tos idėjos atrodo nesvarbios. Vieni mano , kad tikslai – laisvė, nepriklausomybė – jau yra pasiekti. Kitiems atrodo, kad iki galo jų pasiekti ir neįmanoma, tad neverta darbuotis. O kam nors šie dalykai atrodo nevertingi. Arba tiesiog nepastebimi kaip ir dažnas, nors geras, bet turimas daiktas, kurio vertė sužinoma tik jo netekus.

Dar yra manančių, kad idėjos vertingos ir siektinos, bet joms siekti nereikalinga tokia kaip Sąjūdis organizacija. Ir dirbama gera kryptimi kitų organizacijų pristeigus arba ir pavieniui. Organizacinį ir idėjinį tęstinumą išsaugojęs Lietuvos Sąjūdis dirba kaip viena iš daugelio. Daug pavienių asmenų, daug įvairių organizacijų dirba Sąjūdžio kryptimi. Visos, skleidžiančios ir stiprinančios laisvę , padorumą ir kitokį gerumą yra taip pat Sąjūdis. Tokių mūsų tebėra daug. Ne per daug, bet nemažai – beveik ananasas.

Viename darinyje būti gal ir neblogai, bet nesinori. Buvo kalbama, tik organizacijų įvairovei prasidėjus, kad Sąjūdis galįs būti kaip skėtis. Nebuvo norinčių lįsti po tuo skėčiu , ir jis susiglaudė. Visi dirbame kas sau, atskirai. Bet randame būdą ir susijungti : vieni kitus pastebėti ir vieni kitiems už darbą dėkoti. Bent Marijampolės Sąjūdžio skyrius tą pabandė, ir laukia pasekėjų.

Pirmiausiai rado galįs dėkoti Lietuvos himnui. Jame tiek daug pasakyta. Jis taip skiriasi nuo daugelio valstybių himnų. Daug valstybių himnais pasiragina būti galingomis, ir prašo sau galios iš kur nors, kaip kuri supranta. Lietuva sau siunčia pasiraginimą būti gera. O kad ne visi klausosi ir tą pasiraginimą girdi, net ir žodžius tardami, Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyrius išsikėlė uždavinį pabrėžtinai juos kartoti.

Galvodamas ir apie konkrečius žmones , organizacijas, kam galėtų dėkoti, įsisteigė apdovanojimą „Už patriotinę veiklą“, kurio ženklas – prieš dvejus metus Rygiškių Jono gimnazijos skverelyje pastatytos kompozicijos maketas ir šiek tiek pinigų , pagal galimybes.

Š.m. balandžio 18 d. vykusios konferencijos metu apdovanojimą priimti sutiko Šeimos centro vadovė Lina Braukylienė, ir jis buvo įteiktas .Toks organizacijų bendradarbiavimas.

Konferencijos metu pakartojome ir šiam kartui pasirinktus Himno žodžius : ,,…vien takais dorybės..“. Pakartoti padėjo svečiai. Rytis Daukantas, architektas , rašytojas, dailininkas karikatūrininkas, TS-LKD narys. Jis kalbėjo apie politinę karikatūrą, apie šio žanro rimtumą ir atsakomybę, žinoma, demonstravo ir pavyzdžius. Kitas svečias – Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, kalbėjo apie švietimą, sėkmes ir nesėkmes toje srityje. Marijampolės Šeimos centro vadovė Lina Braukylienė kalbėjo apie šeimą, kokia ji svarbi ir ugdanti dorumą.

Po pertraukos skyriaus žmonės kalbėjo ir klausinėjo . Visai normaliai Sąjūdžiui priekaištavo, kam nesąs toks kaip anksčiau galingas – ano lygio ananasas. Per mažai vienos metinės konferencijos, reikia ir kitų darbų (Jeronimas Šalčiūnas). Kodėl Sąjūdis nekovoja su per dažnai pasitaikančiomis neteisybėmis, pav., negynė Kalvarijos policininkų ?( Bronislovas Prūselaitis). Paaiškinimams nebuvo laiko tada, bet iš šio rašinio – gal bus aišku?

Klausta pranešėjos apie šeimą Linos Braukylienės : kaip gausės tauta, kad Lietuvoje trūksta vyrų? Gal poligamija priimtina? Atsakyta : ,,Saugokime vyrus. Jų daug žūva įvairaus amžiaus , taip pat ir jaunų. Protingai ugdykime berniukus atsimindami, kad jiems reikia veiklos, o mes jiems nuolatos tik ką nors draudžiame, ir dažnai dėl savo patogumo.“ Ryčio Daukanto klausė, ar bet kokį užsakymą vykdytų karikatūrai nupiešti, jei tik užmokėtų. Atsakė:,, Pasitariu su sąžine“. Vidmanto Žiliaus klausė, kaip jauniems žmonėms būti patriotiškiems , kad jie gerų mokymosi ir darbo sąlygų Lietuvoje neturi. Jis atsakė, kad švietimo reforma ne tokia jau bloga ir sąlygų esama. O dar tikriau būtų pasakius , kad meilė, taip pat ir Tėvynės, nėra prekyba.

Konferencija baigėsi karikatūrų aukcionu, pakankamai linksmai. Sąjūdžio veikla bus tęsiama su rimtimi, ne vien linksmai, bet ir tikintis , kad daugiau žmonių kreips savo veiklą link meilės , link padorumo ir kad vis daugiau bus kam dėkoti.

Gražina Trimakaitė

Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus pirmininkė