X
Meniu
Frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita

Frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita

Kviečiame susipažinti su mūsų frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita.

Padėkos ir Advento vakaras

Padėkos ir Advento vakaras

Mieli bendražygiai,

Praėjus rinkimams ir artėjant didžiosioms metų šventėms, kviečiame jus į TS-LKD Marijampolės skyriaus padėkos ir Advento vakarą gruodžio 5 d., pirmadienį, 18 val. 
 
Šio vakaro metu kviečiame prie puodelio arbatos pasikalbėti apie rinkimų rezultatus ir būsimus darbus, pasidžiaugti mūsų bendryste. Padėkos ir Advento vakare dalyvaus TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris jums asmeniškai norėtų padėkoti už darbą rinkimų metu.  
 
Renginys vyks Marijampolės kultūros centro kavinėje (Vilkaviškio g. 2/Kauno g. 3, įėjimas nuo Rygiškių Jono gimnazijos stadiono pusės).
 
Kviečiame dalyvauti ir atsivesti savo šeimos narius. 
 
P.S. Jeigu norite ir galite prisidėti prie bendro stalo, kviečiame atsinešti pyragą.
 
Kęstutis Traškevičius, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Andrius Vyšniauskas, buvęs TS-LKD kandidatas Marijampolės vienmandatėje apygardoje
Andrius Vyšniauskas. Švietimo reformos prasidės nuo stabilaus mokytojų algų augimo

Andrius Vyšniauskas. Švietimo reformos prasidės nuo stabilaus mokytojų algų augimo

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iki šiol yra vienintelė politinė partija, pristačiusi išsamų ir nuoseklų būsimos Vyriausybės švietimo sistemos kaitos planą. Man teko aktyviai dalyvauti rengiant šį planą, todėl drąsiai teigiu, kad mūsų tikslas – nepalikti nė vieno Lietuvos vaiko švietimo sistemos užribyje.

Nuolat susitikdamas su gyventojais girdžiu daug kritikos švietimo sistemai dėl įvairių dalykų, tačiau labiausiai dėl ugdymo rezultatų, kurie nuolat prastėja. Lietuvos švietimo sistemos bėdas iliustravo ir pirmą kartą per aštuonerius metus vykęs mokytojų streikas. Jau tada, streiko metu, mes – Tėvynės Sąjunga – aiškiai įsipareigojome, kad švietimas bus viena iš trijų svarbiausių mūsų veiklos sričių būsimoje Vyriausybėje ir sieksime realių pokyčių.

Norime tobulinti švietimo sistemą pirmiausiai atsižvelgdami į mokinių poreikius, kad būtų sudarytos galimybės jų rezultatų gerėjimui. Todėl matome būtinybę sudaryti sąlygas mokytojui skirti daugiau laiko individualiam darbui su kiekvienu vaiku. Talentingiausių moksleivių gabumai turi būti lavinami ir toliau, vidutiniškai besimokantiems vaikams reikia padėti pasitempti ten, kur atsiliekama, ir atskleisti neišlavintus gebėjimus, o tiems, kuriems mokykloje sekasi sunkiausiai, privalu ištiesti pagalbos ranką. Siekiant būtent tokio, labiau individualizuoto švietimo sistemos vaizdo ketiname stiprinti mokytojų veiklos autonomiškumą, suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės jiems patiems pasirinkti geriausią kelią, kaip padėti konkrečiam mokiniui, kad kiekvienas vaikas įgytų galimybę gyvenime startuoti su geriausiu žinių bagažu.


Siekdami tokių pokyčių švietimo sistemoje mes aiškiai suprantame, kad reikalaujant daugiau, reikia ir mokėti daugiau. Todėl visos švietimo reformos pradžia – sąžiningas įsipareigojimas mokytojams, kad jų algos stabiliai augs ir gerės ugdymo aplinka. Dabartinis mokytojų algų fondas nebebus mažinamas net natūraliai mažėjant mokytojų skaičiui ir bus įvestas mokytojų atlyginimų indeksavimas. Be to, iki 2020 m. valandinę pedagogų atlyginimo sistemą pakeisime mokytojų darbo poreikiams pritaikyta ir motyvuojančia etatine darbo apmokėjimo sistema.


Galiausiai, mes su visa TS-LKD komanda norime, kad mokyklų direktoriais taptų ne partiniai kadrai, o tikri švietimo lyderiai. Būtent dabartinė Vyriausybė grąžino partiškumu grįstą direktorių skyrimo tvarką. Ji bus atšaukta, o būsimiems direktoriams bus keliami realūs kvalifikaciniai ir vadybiniai reikalavimai. Siekiant skaidrumo tėvai ir visa mokyklos bendruomenė, o ne savivaldybės politikai, įgaus lemiamą žodį pasirenkant mokyklos direktorių. 

Marijampolė yra istorinis Lietuvos švietimo centras, todėl turi būti švietimo sistemos pokyčių priešakyje ir mūsų mokytojų balsas Vilniuje turi būti girdimas. Man gaila, kad to nesupranta šiuo metu mūsų miestui atstovaujantis Seimo narys, kuris nė karto nedrįso Seime pasisakyti už tikras permainas švietimo sistemoje.

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Birželio 16 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis drauge su komanda lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje, kur pristatė „Naują planą Lietuvai“, bendravo su gyventojais ir dalyvavo renginiuose. Partijos pirmininkas lankėsi TS-LKD kandidatų Seimo rinkimuose Valdo Aleknavičiaus (Sūduvos vienmandatė apygarda) ir Andriaus Vyšniausko (Marijampolės vienmandatė apygarda) kvietimu.

Landsbergis džiaugėsi, kad susitikimų su verslininkais, vietos bendruomenėmis ir gyventojais metu netrūko nei karštų diskusijų, nei aštrių klausimų: nuo emigracijos iki švietimo sistemos ar regionų ekonomikos skatinimo klausimų.

Esmine regiono problema G. Landsbergis įvardijo emigracijos mastus, tačiau teigė su komanda turintis aiškų planą, kaip pakeisti dramatišką situaciją. „Vien praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 45 tūkst. gyventojų, per ketverius metus – 150 tūkst. Jei tokia tendencija išliks, 2030 m. neteksime trečdalio darbingo amžiaus žmonių, išlaikyti pensininkus reikės 30 proc. daugiau lėšų, vadinasi, likusiems teks dirbti daugiau“ – susirinkusiems sakė TS-LKD pirmininkas.

TS-LKD lyderis tikino, jog sekdami Estijos pavyzdžiu galime susigrąžinti emigravusius, kadangi pastaruoju metu į kaimyninę šalį emigrantai pradėjo gausiai grįžti, nes sparčiai auga šalies vidutinė alga. Pasiekti tokių rezultatų Lietuvoje irgi galima suvienijus valdžią ir verslą, sukuriant sąlygas investicijų atėjimui į visą Sūduvos regioną bei sugrąžinant sąžiningumą ir skaidrumą į viešąjį sektorių.

Kalvarijos valdžia išsigando

Viso dienos vizito metu labiausiai nustebino Kalvarijos savivaldybės vadovų elgesys, kai TS-LKD atstovai ir Kalvarijos gyventojai nebuvo įleisti į iš anksto susitikimui rezervuotą savivaldybės administracijos salę. Valdžios iš anksto suteiktas leidimas naudoti salę susitikimui su gyventojais buvo netikėtai atšauktas, išsigandus laisvos diskusijos liepta grąžinti raktus.

„Kalvarijos savivaldybės valdžios baimė ir nepakantumas kitokiai nuomonei išsiveržė per kraštus. Tokiu būdu Kalvarijos savivaldybės valdžia ne tik parodė nepagarbą savivaldybės svečiams, bet ir į susitikimą su jais atvykusiems vietos gyventojams“ – teigiai buvęs Kalvarijos meras, TS-LKD kandidatas Seimo rinkimuose Sūduvos apygardoje, į kurią įeina ir Kalvarija, Valdas Aleknavičius.

Nepaisant šio akibrokšto, Gabrielius Landsbergis su TS-LKD komandos nariais Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Aiste Gedviliene ir Vytautu Kernagiu rado būdą kaip kalvarijiečiams pristatyti ir visiškai naują, tik trečiadienį paskelbtą „Naują Lietuvos švietimo planą“.

„Rengdamiesi iš esmės keisti švietimo srityje susidariusią situaciją, pagrindiniu tikslu laikome principą, kad kiekvienas išsilavinimo siekiantis žmogus Lietuvoje privalo gauti tik aukščiausios kokybės švietimo paslaugas. Tai reiškia, kad esame pasirengę Lietuvos vaikams užtikrinti geriausią išsilavinimą, kad ir kur Lietuvoje jie begyventų. Ypatingą dėmesį skirsime ir mokytojams – jiems pasiūlysime nuoseklų atlyginimo augimo planą, bei sieksime užtikrinti, kad pedagogo profesiją rinktųsi tik motyvuoti ir aukštais profesiniais gebėjimais pasižymintys asmenys“ – esminius švietimo sistemos gerinimo aspektus pristatė TS-LKD atstovai.

Marijampolėje kalbėta apie atsinaujinimą

Marijampolėje G.Landsbergis kartu su A.Vyšniausku lankė gyventojus namuose, spausdami rankas ir tiesiogiai išklausydami jų nuomonę apie dabartinę šalies ir miesto valdžią, rinkimus ir TS-LKD atsinaujinimą, kuris partijoje vyksta itin sparčiai. Taip pat TS-LKD pirmininkas spėjo sudalyvauti ir „Šv. Jurgio meno sezono“ audio vizualinio projekto koncerte „Muzika kaip kinas“.

2016_06_17_Kalvarija-Marijampole_Mindaugo Mikuleno nuotr.-81

A. Vyšniauskas. Ko išsigando Seimo narys A. Mitrulevičius?

A. Vyšniauskas. Ko išsigando Seimo narys A. Mitrulevičius?

Gegužės 19 d. Seimo posėdyje opozicijos lyderis Andrius Kubilius pristatė naujas Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Šių pataisų vienu iš autorių esu ir aš. Šiomis pataisomis, remdamiesi Seimo veiklos ir Švedijos patirtimi, siūlome sustiprinti savivaldybių tarybų opozicijas.

Kodėl siūlome tai daryti? Nes jau net ir mokslininkai pradėjo garsiai kalbėti, kad po tiesioginių merų rinkimų, savivaldybių vietinėms demokratijoms iškilo grėsmė. Sustiprinus merus – sumenko instrumentų, kuriais opozicija gali atlikti politinę valdžios kontrolę.

Mero atstatydinimas tapo beveik neįmanoma misija. Todėl tas, kas laimi vieną ketverių metų kadenciją, turi visas galimybes sukurti „valdžios vertikalę“, kurią kitoms politinėms jėgoms, neturinčioms jokių rimtesnių įtakos svertų, įveikti beveik nebeįmanoma. Todėl Ričardo Malinausko tipo kunigaikštukų Lietuvoje vis daugėja. Nenustebčiau, jei jau visai netrukus Lietuvos savivaldybių asociaciją galėtumėme pervadinti į Lietuvos kunigaikštukų asociaciją. Šiuo keliu dabartinė Lietuvos savivalda sparčiai rieda.

Ši tendencija plinta nepaisydama partinių ar geografinių sienų. Geriausiai tai konstatavo VU TSPMI mokslininkė dr. Ainė Ramonaitė. Jos vadovaujama mokslininkų grupė atliko „užvaldytų“ savivaldybių tyrimą, kuris parodė, kaip atrodo demokratija tokiose savivaldybėse. A. Ramonaitė pavartojo labai įtikinamą „ananasinio obuolio“ metaforą: išorė atrodo gražiai, o vidurys visiškai supuvęs.

Mes siekiame išvengti to puvėko, kuris tarpsta „užvaldytų“ savivaldybių viduje. O juk puvimo vienas pirmųjų ženklų – tai pelėsis. Kalbant metaforomis, tokį pelėsį sustabdyti gali tik tinkama šviežio, gaivaus oro apytaka šiose savivaldybėse. Ši šviežio oro apytaka – tai gebėjimas opozicijai sudaryti alternatyvą valdančiajai daugumai ir gebėjimas įgyvendinti valdžių pasikeitimą per demokratinius rinkimus.

Norint, kad opozicijos stiprėtų ir gebėtų suteikti alternatyvą gyventojams jau 2019 m. savivaldos rinkimuose, mes pasiūlėme geriau apibrėžti savivaldybių tarybų opozicijas joms suteikiant pareigą vykdyti demokratinę valdžios kontrolę, o tam kaip instrumentą oficialiai įteisinti savivaldybės tarybos opozicijos lyderio pareigybę. Dabar savivaldybėse yra merai, bet realaus ir aiškaus opozicijos lyderio daug kur stinga. Šį netolygumą siūlome ištaisyti. Tokiam opozicijos lyderiui pagal Seimo analogiją būtų suteikiamos vicemero lygmens teisės, tarp kurių be kita ko ir vicemero lygmens alga.

Ši nauja institucija, lyginant su jos teikiama nauda, nebūtų brangi, nes jai teikiami resursai galėtų atsirasti daugelyje savivaldybių tiesiog susimažinant vienu vicemeru (arba administracijos direktoriaus pavaduotoju).

Mūsų siūloma idėja nėra nauja. Ją perimame iš Švedijos, kur savivaldybėse vieną arba dalį vicemerų deleguoja būtent opozicija. Deleguodama savo atstovą į vicemero pareigas opozicija įgyja išskirtines teises ir taip palaikoma natūraliai sveika vietinės demokratijos būklė, neleidžiama vienai kuriai nors partijai įsiviešpatauti.

Valdantieji bijo, nes buvimas valdžioje yra svarbiausia jų vertybė Seimas šiam mūsų projektui po pateikimo pritarė (48 UŽ, 6 PRIEŠ, 18 SUSILAIKĖ). Pritarė daugiausiai konservatorių ir (paradoksas) darbiečių balsais. Labiausiai išsigando socialdemokratai – pagrindinė valdžios partija.

Valdžios pagiežingą ir baimės pilną reakciją geriausiai išreiškė Seimo narys Albinas Mitrulevičius. Cituoju jo pasisakymą:

„Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, šio įstatymo projekto iniciatorius yra ir A. Vyšniauskas, kuris yra jūsų padėjėjas. Šiuo metu jis yra Marijampolės tarybos narys ir dirba opozicijoje. Kiek aš žinau, tarybos nariams Marijampolės savivaldybėje yra mokama 230 eurų toms, vadinkime, kanceliarinėms išlaidoms. Aš manau, kad tam yra Vyriausybės atstovai, kad savivaldybėse kontroliuotų, kaip yra laikomasi įstatymų ir priimami savivaldybės tarybos įvairūs sprendimai. Tai dėl ko dar opozicijos lyderiui reikia mokėti atlyginimą, kad mes išleistume 800 tūkst. eurų šitam reikalui? Kažkaip su sveika logika nesusiję šitie klausimai.“

Pirmiausia mane šiame Seimo nario, kuris yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, pasisakyme nustebino tai, jog savivaldybių tarybų narių gaunamas lėšas kanceliarinėms išlaidoms jis laiko darbo užmokesčiu. Galbūt Seimo nariams jų kanceliarijai skirtos lėšos ir yra įprastas priedas prie algos. Tačiau savivaldybės tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais, negaudami algos, o tos lėšos yra skiriamos tokioms išlaidoms kaip kuras, ryšio priemonės, informacijos viešinimas ir pan. Bent jau aš su savo komanda sąžiningai tokioms priemonėms šias lėšas ir naudoju.

Antra, Vyriausybės atstovas neatlieka valdžios politinės kontrolės, todėl jo įtaka pervertinama. Dažnai tose savivaldybėse, kur vietinės ir centrinės valdžios spalva sutampa, Vyriausybės atstovai neatlieka jokios kontrolės. Tai natūralu, nes, pavyzdžiui, Marijampolės atveju Vyriausybės atstovo skiriama nuobauda savivaldybei reikštų, kad Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, premjeras Algirdas Butkevičiaus baudžia visą savo vietinį socialdemokratų skyrių. Jo pirmininką merą ir visą kitą valdžios grupę. Manau, visi aiškiai suprantame, kad toks mechanizmas neveikia ir niekados neveiks. Norint kontroliuoti reikalinga konkurencija ir politinis nepriklausomumas.

Trečia, pagal mūsų siūlomą modelį opozicijos lyderiu savaime taptų didžiausios opozicinės frakcijos pirmininkas. Marijampolėje rinktas Seimo narys Albinas Mitrulevičius tikriausiai taip atitolo nuo vietinės politikos, kad nebežino, jog nesu vienintelės opozicinės TS-LKD frakcijos seniūnas, todėl net formaliai į opozicijos lyderio pareigas nepretenduoju. Tam mes turime išrinkę kitą gerą žmogų, kuris gebėtų tinkamai atlikti ir pagal pataisas siūlomas pareigas. Esu eilinis TS-LKD frakcijos narys, todėl Seimo nario reakcija mane tikrai stebina. Norisi tik paklausti: ko bijote?

Galiausiai, šią Seimo nario baimę stiprinti vietines opozicijas, mano nuomone, skatina baimė prarasti valdžią. Labai daug politikų šių dienų Lietuvoje siekia ne rezultatų, bet tiesiog būti, sėdėti pareigose, turėti galimybę būti reikšmingu. Pataisos, stiprinančios opozicijas, leistų didinti politinę konkurenciją savivaldybėse ir priverstų visus stengtis dar labiau, siekti daugiau pozityvių rezultatų. Tai tikrai būtų didelis žingsnis į priekį.

Noriu pabrėžti, kad šių pataisų, kurios stiprina vietines opozicijas, reikia visoms partijoms: jų reikia socialdemokratams Lazdijuose, Alytuje ir Šakiuose; jų reikia konservatoriams Druskininkuose, Kaune, Marijampolėje ir Klaipėdoje; jų reikia liberalams Palangoje ir Jonavoje; jų reikia darbiečiams Kėdainiuose ir Švenčionyse; jų reikia žaliesiems valstiečiams Kupiškyje ir Biržuose. Todėl tikiuosi, kad tolimesniuose Vietos savivaldos įstatymo projekto svarstymo etapuose sulauksime dar daugiau palaikymo ir jau netrukus vietinių opozicijų stiprinimo iniciatyva virs realybe.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-vysniauskas-ko-issigando-seimo-narys-a-mitrulevicius.d?id=71364144

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

2016 m. gegužės 12 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Kur eini, Lietuva?“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje (J.Basanavičiaus a. 1). Diskusijoje dalyvaus LR Seimo narys dr. Paulius Saudargas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV dr. Žygimantas Pavilionis, Rytų Europos studijų centro vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius

Darom akcija

Darom akcija

Skyriaus nariai balandžio 23 d. dalyvavo Darom akcijoje ramybės parke bei talkoje Skardupiuose.

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS „Nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje“

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS „Nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje“

Tai jau oficialu: nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje.

Rinkimų kampaniją pradedu anksti, nes noriu išklausyti kiekvieną iš jūsų ir akis į akį pasikalbėti apie tai, ką turime nuveikti per artimiausius ketverius metus ir daugelį metų į priekį.

Visi suprantame, kad šių rinkimų svarba yra didžiulė, ypač po paskutinių kelių mėnesių skandalų ir politinės suirutės. Tačiau ar susimąstome, koks pasirinkimas mūsų laukia iš tikrųjų? Vieni jums sakys, kad turite savo balsu atsidėkoti už jų veiklą praeityje. Antri bandys įtikti kartodami, kad viskas Lietuvoje yra blogai. Treti aiškins apie laimę, bet juos suprasti bus sunku.

Mano požiūris yra kitoks. Nusileiskime ant žemės ir pažvelkime,
kuo gyvena paprasta lietuvių šeima. Pamatysime daug gražių dalykų ir vykstančių pokyčių. Tačiau kartu pajusime ir daug nusivylimo, neužtikrintumo dėl ateities. Kodėl taip yra?

Mano atsakymas: nes trūksta tikros lyderystės. Mūsų išrinktieji prarado realybės jausmą ir ryšį su savo žmonėmis, neturi idėjų ir gebėjimų žvelgti toliau nei savo „dvarelio“ tvora. Todėl šiuose rinkimuose aš pirmiausiai matau pasirinkimą tarp ateities ir praeities. Tarp to, kaip galėtų būti netolimoje ateityje, ir to, kaip yra dabar. Tarp noro dirbti ir noro tiesiog būti Seime. Tarp tikro nusiteikimo pasiekti rezultatus ir tuščių pažadų, kuriuos jie jums ir vėl kartos.

O darbų Lietuvoje yra labai daug. Štai keli iš jų, kurie man atrodo ypač svarbūs:

1. Darbo vietos turi kurtis ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Tam reikia gamybos investicijas nukreipti į regionus. Tai galime padaryti panaudodami savo energiją ir žinias ieškant naujų investuotojų, mažindami mokesčius verslui regionuose ir įgyvendindami naują verslo skatinimo modelį, kurį jau vakar pristatėme: http://tsajunga.lt/rinkimai/wp-content/uploads/2016/04/landsbergio_planas_1-1.pdf. Visos Lietuvos mastu naujų darbo vietų siekis yra 147 000. Jei tokį siekį perskaičiuotumėme pagal gyventojų skaičių – Marijampolės savivaldybei tektų 3000 naujų darbo vietų. Štai čia yra didžioji ambicija, kurios reikia siekti ne tuščiomis kalbomis, o konkrečiai sprendimais Seime ir Vyriausybėje.

2. Nauja viešojo sektoriaus darbuotojų algų sistema. Mokytojams, kultūros ir socialiniams darbuotojams, medikams, valstybės tarnautojams – visiems viešojo sektoriaus darbuotojams reikalinga nauja algų sistema, kuri leistų darbo užmokesčiui augti ne tik tada, kai neapsikentę žmonės išeina į gatves ar pradeda streikuoti, o nepolitizuotai, nuosekliai ir kasmet. Nors Vyriausybė jau šiandien bando užbėgdama įvykiams už akių kažką ta tema pasakyti, tačiau jų pasiūlymai neatrodo rimtai. Neabejoju, kad naujos darbo apmokėjimos sistemos sukūrimas liks jau kitam Seimui ir tai bus svarbiausias uždavinys svarstant 2017 m. biudžetą.

3. Algos turi augti. Siekiame, kad per artimiausius penkerius metus algos Lietuvoje stipriai paaugtų (mūsų planu siekiame, kad vidutinė alga per penkerius metus peržengtų 1200 EUR ribą). Dalį šio augimo sukurs investuotojai, kuriuos pritrauksime, nes jie yra linkę mokėti aukštesnes algas, o ir konkurencija dėl darbuotojų paskatins algas kelti ir kitus darbdavius.

4. Pensijos turi didėti. Šiuo metu pensijų augimas 5 kartus atsilieka nuo vidutinės šalies algos augimo. Mes matome galimybę pensijas indeksuoti, bet suprantame, kad tai bus sudėtinga ir didelė reforma, kuriai reikės tvirtos politinės lyderystės. Būtent šiuo metu lyderystės labai stinga, nes pensijų reformą galima priimti jau šiandien su socialiniu modeliu, tačiau patys socialdemokratai pripažįsta, kad nieko iki Seimo rinkimų jau nebepasieks.

5. Kokybiškos sveikatos paslaugos turi būti prieinamos visiems. Sveikatos apsaugos sistema kenčia nuo skandalų ir neskaidriais būdais ją valdančių ministrų. OECD mūsų sveikatos apsaugos sistemą vertina kaip vieną labiausiai atsilikusių Europoje. Permainų imsimės peržiūrėdami sveikatos apsaugos sistemos valdymo standartus, gydytojų algų sistemą ir išgrynindami gydymo įstaigų funkcijas.

Šiuos darbus laikau naujomis galimybėmis, kurias mūsų valstybė turi suteikti visiems savo gyventojams. Ar turime tikėjimo, kad šiuos darbus vis dar gali atlikti tie, kurie iki šiol jų nepadarė? Ar tikime, kad šiandieninė valdžia gali suteikti naujų galimybių mūsų visų geresniam gyvenimui? Aš netikiu.

Todėl kviečiu pasitikėti nauja profesionalių politikų karta ir leisti jums rezultatais įrodyti, kad politikai gali dirbti žymiai geriau nei iki šiol.

Be abejo, išvardintos rinkimų programos idėjos yra tik pirminės gairės, kuriomis siekiu vadovautis tolimesniuose darbuose. Detalią programa pradedame rašyti ir jau netrukus pakviesiu prie jos kūrimo prisidėti visus norinčius ir galinčius.

Andrius Vyšniauskas

Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai

Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai

2016 m. balandžio 26 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje.

Diskusijoje dalyvaus LR Seimo Antikorupcijos komisijos nariai Agnė Bilotaitė ir dr. Arvydas Anušauskas bei Tėvynės Sąjungos kandidatas į Seimą Marijampolės rinkimų apygardoje Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius

Seimo narių vizitas Sūduvos sostinėje: Marijampolė – neišnaudojamų galimybių miestas

Seimo narių vizitas Sūduvos sostinėje: Marijampolė – neišnaudojamų galimybių miestas

Vakar, kovo 21 d., Marijampolės savivaldybės tarybos nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva į Suvalkijos sostinę aptarti vietos regiono ekonominės ir darbo rinkos situacijos atvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Seimo narys, buvęs Ūkio ministras Dainius Kreivys.

Vizito metu įvyko susitikimai su vietos verslo, žiniasklaidos ir akademinės bendruomenės atstovais, kurių metu buvo diskutuojama dėl Marijampolės regiono socialinių ir ekonominių problemų sprendimo būdų.

Vizitas LEZPirmiausiai buvo aplankyti Marijampolės laisvąją ekonominę zoną (LEZ) administruojančios įmonės UAB „Baltic FEZ“ vadovai. Susirinkimo eigoje vieningai nuspręsta, jog regionų politiką reikia peržiūrėti iš esmės – sparčiai mažėjant gyventojų ir darbo jėgos apskrityje skaičiams, būtina sudaryti sąlygas miesto gyventojams dirbti ir kelti savo kvalifikaciją.

Diskusijos metu akcentuota, jog naujų darbo vietų atsiradimą nulemia efektyvus LEZ išnaudojimas ir užsienio investuotojų pritraukimas. Paskatinti užsienio valstybes investuoti į regionus galima užtikrinant reikiamų specialistų pasiūlą, todėl turi būti aiškiai matomas darbdavių ir mokyklų, kolegijų ir kitų mokslų įstaigų tarpusavio bendradarbiavimo rinkos klausimais rezultatas.

Vizitas Darbo biržojeToliau Marijampolės teritorinėje darbo biržoje su specialistais buvo kalbėta apie realią nedarbo situaciją apskrityje ir Marijampolės savivaldybėje. Darbo biržos duomenimis, 2016 m. kovo 1 dieną apskrityje buvo registruoti 10548 bedarbiai arba 11,3 proc. aptarnaujamos teritorijos darbingo amžiaus gyventojų.

Šiuo metu, 2016 m. duomenimis, bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų šalyje siekia 9,3 proc., kai tuo tarpu Marijampolėje šis skaičius yra kiek didesnis – 9,6 proc. Palyginti su 2015 m. kovo 1 d., bedarbių skaičius mažesnis 1,4 proc. Nors bedarbystės mastai mažėja, specialistai susitikime su Seimo nariais sutiko, jog mažėjimas vis dar yra nepakankamas. Išgirdus įvairių pasiūlymų, nutarta, jog pašalpų sistemos, švietimo sistemos peržiūra ir verslo skatinimas yra tai, kas labiausiai paspartintų įsidarbinimo procesą.

Vizitas Marijampolės kolegijojeLankydamiesi Marijampolės kolegijoje TS-LKD frakcijos nariai daugiausia dėmesio skyrė reikiamų specialistų paruošimo problemoms aptarti. Pastebėta, jog didžioji dalis kolegijos siūlomų programų yra socialiniai, ateityje perspektyvų sėkmingai įsidarbinti nesuteikiantys mokslai, kai technologinių, fizinių studijų sričių, kurios suteikia didžiausias galimybes gauti gerai apmokamą darbą, yra vos kelios.

Paliesta ir jaunimo nedarbo bei karjeros problemos. Diskusijos metu buvo pasitelktas Vokietijos pavyzdys, kuri pagal jauno amžiaus žmonių užimtumą yra viena pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių. To priežastis – sinchronizacija tarp darbus teikiančių ir ruošiančių įstaigų, kuomet atsižvelgiant į rinkos poreikius, koreguojamos studijų programos ir reikiama linkme nukreipiami studentų kiekiai. Pastebėta, jog tokio abipusio bendravimo Lietuvoje stinga.

MRJVKVėliau įvyko susitikimas su Marijampolės jaunųjų verslininkų klubo nariais. Seimo nariai džiaugėsi jaunimo noru kurti verslą ir pažadėjo, jog sąlygos ateityje užsiimti verslu tik gėrės, ypač jei Seimo rinkimai bus palankūs Tėvynės Sąjungai.

CIE LT FORGEĮmonė UAB „CIE LT Forge“, kurioje Seimo nariai lankėsi, yra puikus pavyzdys to, kaip Marijampolėje gali sėkmingai vystytis verslas. Kompanija priklauso „CIE AUTUMOTIVE“ gamybinei grupei, kuri yra išsiplėtusi 4 žemynuose ir 15 valstybių. Lietuvos padalinyje sukuriama 30 proc. grupės teikiamų vienos pagrindinių automobilių variklių detalių – velenų – produkcijos. Direktoriui Dariui Masioniui aprodžius automobilių pramonei teikiamų detalių ir komplektų gamybos techniką ir stakles, tapo akivaizdu, jog tokių kompanijų atsiradimas turėtų tapti marijampoliečių siekiamybe.

Dienos susitikimus vainikavo diskusija pavadinimu „Marijampolei – naujos darbo vietos ir didesnės algos! Kaip?“. Be jau minėtų TS-LKD frakcijos narių, diskusijoje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys ir Marijampolės LEZ administruojančios įmonės UAB „Baltic FEZ“ direktorius Simonas Petrulis.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius šio renginio metu pristatė TS-LKD planą, kaip ketinama mažinti regionų ekonominę ir socialinę atskirtį. Įdomu, kad nors planas yra platus ir išsamus, tačiau jis susilaukė griežtos ir emocingos socialdemokratų kritikos, tačiau alternatyvių pasiūlymų nebuvo pateikta.

Susitikime su gyventojaisKreivys gausiai susirinkusiems suvalkiečiams nepraleido progos dar kartą užsiminti apie Marijampolės LEZ svarbą: “84 hektarų teritorijoje galėtų įsikurti beveik 10 investuotojų. Tai reiškia net 2000 gerai apmokamų darbo vietų. Kiekviena gamybinė darbo vieta kuria dar 0,7 darbo vietos paslaugose. Vadinasi, užpildžius laisvąją ekonominę zoną investicijomis, mieste bus sukurta 3400 darbo vietų. Tai ne tik reiškia, kad nedarbas visame regione sumažės daugiau nei per pusę, bet ir paskatins spartų darbo užmokesčio augimą“.

Išklausius pasisakymus ir rinkėjų pastabas, buvo sutarta, jog Marijampolė turi visas galimybes būti sėkmingu miestu, ir tik visų bendru darbu galima padaryti taip, jog žmonės turėtų pakankamai darbo ir Marijampolė būtų vieta, į kurią norisi sugrįžti.