X
Meniu
Andrius Vyšniauskas. Skirmantas Malinauskas – melo inžinierius

Andrius Vyšniauskas. Skirmantas Malinauskas – melo inžinierius

Kas yra Skirmantas Malinauskas? Buvęs žinomas žurnalistas, iškeitęs perspektyvą ketvirtojoje valdžioje į politinę karjerą Premjero pašonėje. Pradėjęs kaip korupcijos kritikas, rašytojas apie supuvusią kalėjimų sistemą, bet pamažu virtęs Sauliaus Skvernelio šešėlių maskuotuoju ir jo rinkiminės kampanijos ruporu. Dabar Skirmantas išgyvena trečiąjį virsmą, jis pamažu įsikūnija į nepakeičiamo valdžios melo inžinieriaus amplua.
Stebint šią Skirmanto transformaciją regiu ne tik anksčiau gerbtą tiriamosios žurnalistikos specialistą, kurio tiesos paieškos nepalikdavo abejingų, bet turimos galios, postų ir įtakos apkerėtą politikos veikėją, kuris desperatiškai savyje stengiasi atrasti Skvernelio Bannoną. Norintis bet kokia kaina – net jei tai pareikalaus naudoti melą ir juodąsias technologijas – atnešti savo mylimam patronui pergalę būsimuose Prezidento rinkimuose.Aš kaip demokratas tikiu, kad tiesa visados randa savo kelius, o tai, kas galų gale labiausiai pakenkia politikams, – tai jų melas. Taip ir šiuo atveju – nuožmus tiesos gynėjas, tapęs dar nuožmesniu valdžios propagandistu, šiandien klumpa ties elementariais faktais. Jis klumpa, nes meluoja.
Paskutiniame savo tekste Skirmantas supina į vieną pynę Gabrielių Landsbergį, jo žmonos verslą, Maximą, kainas ir užkulisiuose girdimus prezidentinės Sauliaus Skvernelio kampanijos karo trimitų garsus. Būtų galima apie tą tekstą diskutuoti ir iš rinkiminių technologijų pusės, galima būtų liesti ir kainų politikos tematiką. Visgi nusprendžiau apsiriboti faktų parodymu, nes juk tiesa galų galiausiai yra svarbiausias dalykas.
Melo inžinerija
Skirmantas Malinauskas savo tekste meta teiginį: „Vidutiniškai 2017 m. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ darbuotojai uždirbo 670,14 eurų „ant popieriaus“ arba apie 510 eurų „į rankas“.Šis Skirmanto mestas teiginys turi pagrįsti jo iškeltą hipotezę, kad mokslas UAB „Karalienės Mortos mokykla“ tėvams yra brangus, o mokytojams mokama mažai. Bet tai nėra tiesa ir tuoj tai jums įrodysiu.
Štai čia, pasitelkus du įrankius, kurie prieinami bet kuriam Lietuvos piliečiui. Pirmasis įrankis yra Skirmantas Malinauskas! Taip, būtent jis pats, nes jis savo feisbuko paskyroje pasidalino lentele, kurioje neva pateikia minėtos mokyklos darbuotojų algų vidurkį, išdėliotą kas mėnesį. Pažvelgus į šiuos skaičius pasimato, kad net iš toli nėra taip, jog metinis vidurkis būtų 670,14 eurų. Šis rodiklis vien pagal Skirmanto pateikiamus duomenis turėtų būti bent 100 eurų didesnis.Tačiau tai yra smulkmena. Tiesiog nurašykime tai Skirmanto matematinei klaidai. Natūralu, kad „geras propagandistas“ ir „geras skaičiuotojas“ nebūtinai yra tapačios sąvokos. Skirmantas padaro dar didesnę ir grubesnę klaidą, kurią galime visi puikiausiai pamatyti pasinaudoję google.lt paieška.
Jeigu joje įvestumėme „UAB Karalienės Mortos mokykla“, tai atrastumėme oficialius ir visiems prieinamus duomenis, kad šioje mokykloje mokamų algų vidurkis yra 1021,19 euras (neatskaičius mokesčių), o tai yra 34,37 proc. daugiau, nei Skirmantas Malinauskas pateikia. Atlyginimų mediana – 1000 eurų (įdomybė: ar žinojote, kad medianinė alga UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra didesnė nei UAB „Agrokoncernas“? O tai juk švietimas, ne dempinginės rusiškos trąšos).Palyginimui, vidutinis pilną darbo krūvį (36 valandas) turinčio mokytojo atlyginimas šalyje yra 825 eurai (neatskaičius mokesčių). Manau, skirtumas yra gana ryškus. Be abejo, tų mokytojų, kurie neturi pilno krūvio, algos mažesnės, o tų, kurie turi didžiausią kvalifikaciją, yra didesnės ir t. t. Tai oficialūs Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys.
Štai dar keli svarbūs skaičiai. 25 procentai pilną mėnesį dirbančių darbuotojų, kurie gauna mažiausias algas, užmokesčio vidurkis UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra tarp 700 ir 800 eurų (į čia įeina ne tik mokytojai, bet ir kitas personalas) (įdomybė: toje pačioje kategorijoje, mažiausios algos UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra didesnės nei UAB „Agrokoncernas“, o tai juk švietimas, ne dempinginės rusiškos trąšos).
25 procentai pilną mėnesį dirbančių darbuotojų, kurie gauna didžiausias algas, užmokesčio vidurkis šioje mokykloje yra tarp 1100 ir 1200 eurų (į čia įeina ne tik mokytojai, bet ir kitas personalas). Darbuotojų, kurie dirba ne visą mėnesį, algos atitinkamai mažesnės, nes, na, juk dirba jie ne visą mėnesį. Taigi ir šie skaičiai yra toli gražu nuo to, ką mums pateikia Skirmantas Malinauskas.
Visus šiuos duomenis galite labai lengvai rasti bei analizuoti štai čia: https://rekvizitai.vz.lt/imone/karalienes_mortos_mokykla/atlyginimas/
Beje, Skirmantas Malinauskas ne tik sako netiesą, bet ir manipuliuoja skaičiais. Pasikapsčius giliau galima pamatyti, kad tie skaičiai, kuriuos traukia mano mielas oponentas, pirmiausiai yra seni – praeitų metų. Kodėl reikia naudoti praeitų metų duomenis, kai yra prieinami šių metų naujausi vidurkiai? Gal tiesiog taip patogiau? Gal tai leidžia nematyti ir to fakto, kad minėtoje įmonėje per tą patį metinį laikotarpį algos augo 13,6 proc., o tai ženkliai daugiau nei šalies vidurkis?Antroji manipuliacija – naudojami duomenys, į kuriuos įtraukiami ir ne pilnu etatu dirbantys asmenys. Yra didelis skirtumas, kai parodoma algos tik tų darbuotojų, kurie draudžiami visą kalendorinį mėnesį, ir tada, kai prie jų pridedama darbuotojų, dirbančių ne visą kalendorinį mėnesį, duomenys. Tarkime, jeigu turime pilnu etatu dirbantį mokytoją, kurio mėnesinė alga yra 1000 eurų (o tai gerokai daugiau nei šalies vidurkis), ir mokytoją, kuris dirba vos kelias valandas, nes tai jam yra papildoma veikla prie pagrindinio darbo kitoje mokykloje, ir jis gauna, na, tarkime, 200 eurų. Išvedame vidurkį ir vuolia – gauname 600 eurų. Dramatišką ir baisų skaičių, kuris šiaip nerodo nieko, tik suklaidina ir leidžia Skirmantui parašyti baugesnį tekstą, kuris puikiai žaidžia į jo patrono liniją.
Taigi, Skirmantas savo straipsnyje labai tiesmukai pamelavo ir apšmeižė verslo įmonę vien dėl politinių tikslų. Kai valdžia, o Skirmantas yra valdžia, pradeda tokiais būdais, neįsigilindami į faktus, sąmoningai sakydami netiesą ir manipuliuodami oficialiais duomenimis pulti verslą, nes jo savininkė yra politiko žmona, – tai yra daugiau nei žema. Tai yra pavojinga, antidemokratiška ir veda mūsų šalį tikrai ne vakarietiška kryptimi.
Pripažinkite – su mokytojų etatiniu apmokėjimu prisidirbote, nes algos mažės
Na, ir galiausiai palieskime visą Skirmanto teksto esmę. Kodėl tas tekstas atsirado ir ką juo bandoma padaryti? Šis tekstas atspindi ne Skirmanto įsitikinimus, o tik tarnauja kaip patogus Sauliaus Skvernelio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskrydyje pradėtos kampanijos prieš G. Landsbergį įrankis.Tai asmeninis silpno ir visuomenės pasitikėjimą praradusio Premjero puolimas, kurį žadina du tikslai: kerštas už tvirtą oponavimą Skvernelio/Karbauskio politikai ir siekis „paskiepyti“ nuo tolimesnės Gabrieliaus Landsbergio kritikos. Ši kritika atkeliaus rudenį, nes valdžios partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – puikiai suvokia, kad beatodairiškai stumdama „reformas“ vien tik tam, kad prezidentinėje kampanijoje Saulius Skvernelis galėtų atrodyti reformatoriumi, sujaukė Lietuvos švietimo sistemą dar labiau, nei ji buvo prijaukta iki šiol. Įvesdami mokytojų etatinį apmokėjimą jie užprogramavo, kad didelių gimnazijų mokytojams algos mažės. Mažės tiems mokytojams, kurie turi didžiausią kvalifikaciją, paruošia geriausius mokinius ir todėl turi didžiausius krūvius. Ir mažės dramatiškai. Tai bus rudens tema.
Mokytojai tikrai netylės, nes užminta ne ant tų, kurie tyli. Mokytojai visados buvo labiausiai organizuota visuomenės grupė. Stipriausios profsąjungos, turinčios daugiausiai narių ir patirtį, kaip kovoti už savo teises. Netylės ir opozicija, nes ji negali tylėti tada, kai dėl trumparegiškų politinių tikslų yra naikinama mūsų žmonių ateitis, atimamos jų algos ir perspektyvos.
Pradėdamas puolimą prieš G. Landsbergį ir jo šeimą Saulius Skvernelis bando pašalinti Gabrielių Landsbergį iš švietimo temos debatų. Neva pademonstruoti, kad jis neturi „moralinės teisės“ kalbėti apie mokytojus ir jų algas. Tačiau Saulius Skvernelis šioje vietoje apsigauna, nes moralinę teisę suteikia ne jis ir ne Karbauskis. Moralinė teisė įgyjama tada, kai politikas stoja į žmonių pusę, kovoja už vertybes ir principus, kuriais tiki. Neabejoju, kad būtent tai ir bus daroma, o valdžios bandymai cenzūruoti opoziciją ramiausiai keliaus ten, kuri jiems priklauso – į šiukšlyną (tikiuosi, ne į Kauno).
P.S. Dar vienas paradoksas. Kampanija prieš Gabrielių Landsbergį vykdoma bandant teigti, kad jis nenori atskleisti jo šeimos iš žmonos verslo gautų pajamų kilmės. Neva čia kažkas slapto ir labai baisaus yra. Tačiau tai šneka žmonės, kurie anksčiau labai mėgdavo kapstytis po įvairias interesų ir turto deklaracijas. Skirmantas, kiek pamenu jį žurnalistikoje, buvo tikras to meistras. Bet štai šį kartą būtent Skirmantas pasirenka pamiršti vieną svarbų faktą apie turto ir pajamų deklaracijas: jeigu pajamos (dividendai) yra gauti 2018 metais, tai jie į deklaraciją bus įtraukiami 2019 m. VMI sugeneruos preliminarią deklaraciją, joje viskas bus fiksuota ir Gabrielius Landsbergis nieko negalės nuslėpti. Manau, tikrai ir neketina. Čia yra skirtumas nuo Sauliaus Skvernelio bei Ramūno Karbauskio, kurių problemos su deklaracijų pažeidimais jau tapo chroniškomis. Tad, vyrai, pirmiau susitvarkykite savo deklaracijas, o tada kibkite prie kitų. Nes atrodote tiesiog juokingai.

Frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita

Frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita

Kviečiame susipažinti su mūsų frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita.

Padėkos ir Advento vakaras

Padėkos ir Advento vakaras

Mieli bendražygiai,

Praėjus rinkimams ir artėjant didžiosioms metų šventėms, kviečiame jus į TS-LKD Marijampolės skyriaus padėkos ir Advento vakarą gruodžio 5 d., pirmadienį, 18 val. 
 
Šio vakaro metu kviečiame prie puodelio arbatos pasikalbėti apie rinkimų rezultatus ir būsimus darbus, pasidžiaugti mūsų bendryste. Padėkos ir Advento vakare dalyvaus TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris jums asmeniškai norėtų padėkoti už darbą rinkimų metu.  
 
Renginys vyks Marijampolės kultūros centro kavinėje (Vilkaviškio g. 2/Kauno g. 3, įėjimas nuo Rygiškių Jono gimnazijos stadiono pusės).
 
Kviečiame dalyvauti ir atsivesti savo šeimos narius. 
 
P.S. Jeigu norite ir galite prisidėti prie bendro stalo, kviečiame atsinešti pyragą.
 
Kęstutis Traškevičius, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Andrius Vyšniauskas, buvęs TS-LKD kandidatas Marijampolės vienmandatėje apygardoje
Andrius Vyšniauskas. Švietimo reformos prasidės nuo stabilaus mokytojų algų augimo

Andrius Vyšniauskas. Švietimo reformos prasidės nuo stabilaus mokytojų algų augimo

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iki šiol yra vienintelė politinė partija, pristačiusi išsamų ir nuoseklų būsimos Vyriausybės švietimo sistemos kaitos planą. Man teko aktyviai dalyvauti rengiant šį planą, todėl drąsiai teigiu, kad mūsų tikslas – nepalikti nė vieno Lietuvos vaiko švietimo sistemos užribyje.

Nuolat susitikdamas su gyventojais girdžiu daug kritikos švietimo sistemai dėl įvairių dalykų, tačiau labiausiai dėl ugdymo rezultatų, kurie nuolat prastėja. Lietuvos švietimo sistemos bėdas iliustravo ir pirmą kartą per aštuonerius metus vykęs mokytojų streikas. Jau tada, streiko metu, mes – Tėvynės Sąjunga – aiškiai įsipareigojome, kad švietimas bus viena iš trijų svarbiausių mūsų veiklos sričių būsimoje Vyriausybėje ir sieksime realių pokyčių.

Norime tobulinti švietimo sistemą pirmiausiai atsižvelgdami į mokinių poreikius, kad būtų sudarytos galimybės jų rezultatų gerėjimui. Todėl matome būtinybę sudaryti sąlygas mokytojui skirti daugiau laiko individualiam darbui su kiekvienu vaiku. Talentingiausių moksleivių gabumai turi būti lavinami ir toliau, vidutiniškai besimokantiems vaikams reikia padėti pasitempti ten, kur atsiliekama, ir atskleisti neišlavintus gebėjimus, o tiems, kuriems mokykloje sekasi sunkiausiai, privalu ištiesti pagalbos ranką. Siekiant būtent tokio, labiau individualizuoto švietimo sistemos vaizdo ketiname stiprinti mokytojų veiklos autonomiškumą, suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės jiems patiems pasirinkti geriausią kelią, kaip padėti konkrečiam mokiniui, kad kiekvienas vaikas įgytų galimybę gyvenime startuoti su geriausiu žinių bagažu.


Siekdami tokių pokyčių švietimo sistemoje mes aiškiai suprantame, kad reikalaujant daugiau, reikia ir mokėti daugiau. Todėl visos švietimo reformos pradžia – sąžiningas įsipareigojimas mokytojams, kad jų algos stabiliai augs ir gerės ugdymo aplinka. Dabartinis mokytojų algų fondas nebebus mažinamas net natūraliai mažėjant mokytojų skaičiui ir bus įvestas mokytojų atlyginimų indeksavimas. Be to, iki 2020 m. valandinę pedagogų atlyginimo sistemą pakeisime mokytojų darbo poreikiams pritaikyta ir motyvuojančia etatine darbo apmokėjimo sistema.


Galiausiai, mes su visa TS-LKD komanda norime, kad mokyklų direktoriais taptų ne partiniai kadrai, o tikri švietimo lyderiai. Būtent dabartinė Vyriausybė grąžino partiškumu grįstą direktorių skyrimo tvarką. Ji bus atšaukta, o būsimiems direktoriams bus keliami realūs kvalifikaciniai ir vadybiniai reikalavimai. Siekiant skaidrumo tėvai ir visa mokyklos bendruomenė, o ne savivaldybės politikai, įgaus lemiamą žodį pasirenkant mokyklos direktorių. 

Marijampolė yra istorinis Lietuvos švietimo centras, todėl turi būti švietimo sistemos pokyčių priešakyje ir mūsų mokytojų balsas Vilniuje turi būti girdimas. Man gaila, kad to nesupranta šiuo metu mūsų miestui atstovaujantis Seimo narys, kuris nė karto nedrįso Seime pasisakyti už tikras permainas švietimo sistemoje.

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Birželio 16 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis drauge su komanda lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje, kur pristatė „Naują planą Lietuvai“, bendravo su gyventojais ir dalyvavo renginiuose. Partijos pirmininkas lankėsi TS-LKD kandidatų Seimo rinkimuose Valdo Aleknavičiaus (Sūduvos vienmandatė apygarda) ir Andriaus Vyšniausko (Marijampolės vienmandatė apygarda) kvietimu.

Landsbergis džiaugėsi, kad susitikimų su verslininkais, vietos bendruomenėmis ir gyventojais metu netrūko nei karštų diskusijų, nei aštrių klausimų: nuo emigracijos iki švietimo sistemos ar regionų ekonomikos skatinimo klausimų.

Esmine regiono problema G. Landsbergis įvardijo emigracijos mastus, tačiau teigė su komanda turintis aiškų planą, kaip pakeisti dramatišką situaciją. „Vien praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 45 tūkst. gyventojų, per ketverius metus – 150 tūkst. Jei tokia tendencija išliks, 2030 m. neteksime trečdalio darbingo amžiaus žmonių, išlaikyti pensininkus reikės 30 proc. daugiau lėšų, vadinasi, likusiems teks dirbti daugiau“ – susirinkusiems sakė TS-LKD pirmininkas.

TS-LKD lyderis tikino, jog sekdami Estijos pavyzdžiu galime susigrąžinti emigravusius, kadangi pastaruoju metu į kaimyninę šalį emigrantai pradėjo gausiai grįžti, nes sparčiai auga šalies vidutinė alga. Pasiekti tokių rezultatų Lietuvoje irgi galima suvienijus valdžią ir verslą, sukuriant sąlygas investicijų atėjimui į visą Sūduvos regioną bei sugrąžinant sąžiningumą ir skaidrumą į viešąjį sektorių.

Kalvarijos valdžia išsigando

Viso dienos vizito metu labiausiai nustebino Kalvarijos savivaldybės vadovų elgesys, kai TS-LKD atstovai ir Kalvarijos gyventojai nebuvo įleisti į iš anksto susitikimui rezervuotą savivaldybės administracijos salę. Valdžios iš anksto suteiktas leidimas naudoti salę susitikimui su gyventojais buvo netikėtai atšauktas, išsigandus laisvos diskusijos liepta grąžinti raktus.

„Kalvarijos savivaldybės valdžios baimė ir nepakantumas kitokiai nuomonei išsiveržė per kraštus. Tokiu būdu Kalvarijos savivaldybės valdžia ne tik parodė nepagarbą savivaldybės svečiams, bet ir į susitikimą su jais atvykusiems vietos gyventojams“ – teigiai buvęs Kalvarijos meras, TS-LKD kandidatas Seimo rinkimuose Sūduvos apygardoje, į kurią įeina ir Kalvarija, Valdas Aleknavičius.

Nepaisant šio akibrokšto, Gabrielius Landsbergis su TS-LKD komandos nariais Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Aiste Gedviliene ir Vytautu Kernagiu rado būdą kaip kalvarijiečiams pristatyti ir visiškai naują, tik trečiadienį paskelbtą „Naują Lietuvos švietimo planą“.

„Rengdamiesi iš esmės keisti švietimo srityje susidariusią situaciją, pagrindiniu tikslu laikome principą, kad kiekvienas išsilavinimo siekiantis žmogus Lietuvoje privalo gauti tik aukščiausios kokybės švietimo paslaugas. Tai reiškia, kad esame pasirengę Lietuvos vaikams užtikrinti geriausią išsilavinimą, kad ir kur Lietuvoje jie begyventų. Ypatingą dėmesį skirsime ir mokytojams – jiems pasiūlysime nuoseklų atlyginimo augimo planą, bei sieksime užtikrinti, kad pedagogo profesiją rinktųsi tik motyvuoti ir aukštais profesiniais gebėjimais pasižymintys asmenys“ – esminius švietimo sistemos gerinimo aspektus pristatė TS-LKD atstovai.

Marijampolėje kalbėta apie atsinaujinimą

Marijampolėje G.Landsbergis kartu su A.Vyšniausku lankė gyventojus namuose, spausdami rankas ir tiesiogiai išklausydami jų nuomonę apie dabartinę šalies ir miesto valdžią, rinkimus ir TS-LKD atsinaujinimą, kuris partijoje vyksta itin sparčiai. Taip pat TS-LKD pirmininkas spėjo sudalyvauti ir „Šv. Jurgio meno sezono“ audio vizualinio projekto koncerte „Muzika kaip kinas“.

2016_06_17_Kalvarija-Marijampole_Mindaugo Mikuleno nuotr.-81

A. Vyšniauskas. Ko išsigando Seimo narys A. Mitrulevičius?

A. Vyšniauskas. Ko išsigando Seimo narys A. Mitrulevičius?

Gegužės 19 d. Seimo posėdyje opozicijos lyderis Andrius Kubilius pristatė naujas Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Šių pataisų vienu iš autorių esu ir aš. Šiomis pataisomis, remdamiesi Seimo veiklos ir Švedijos patirtimi, siūlome sustiprinti savivaldybių tarybų opozicijas.

Kodėl siūlome tai daryti? Nes jau net ir mokslininkai pradėjo garsiai kalbėti, kad po tiesioginių merų rinkimų, savivaldybių vietinėms demokratijoms iškilo grėsmė. Sustiprinus merus – sumenko instrumentų, kuriais opozicija gali atlikti politinę valdžios kontrolę.

Mero atstatydinimas tapo beveik neįmanoma misija. Todėl tas, kas laimi vieną ketverių metų kadenciją, turi visas galimybes sukurti „valdžios vertikalę“, kurią kitoms politinėms jėgoms, neturinčioms jokių rimtesnių įtakos svertų, įveikti beveik nebeįmanoma. Todėl Ričardo Malinausko tipo kunigaikštukų Lietuvoje vis daugėja. Nenustebčiau, jei jau visai netrukus Lietuvos savivaldybių asociaciją galėtumėme pervadinti į Lietuvos kunigaikštukų asociaciją. Šiuo keliu dabartinė Lietuvos savivalda sparčiai rieda.

Ši tendencija plinta nepaisydama partinių ar geografinių sienų. Geriausiai tai konstatavo VU TSPMI mokslininkė dr. Ainė Ramonaitė. Jos vadovaujama mokslininkų grupė atliko „užvaldytų“ savivaldybių tyrimą, kuris parodė, kaip atrodo demokratija tokiose savivaldybėse. A. Ramonaitė pavartojo labai įtikinamą „ananasinio obuolio“ metaforą: išorė atrodo gražiai, o vidurys visiškai supuvęs.

Mes siekiame išvengti to puvėko, kuris tarpsta „užvaldytų“ savivaldybių viduje. O juk puvimo vienas pirmųjų ženklų – tai pelėsis. Kalbant metaforomis, tokį pelėsį sustabdyti gali tik tinkama šviežio, gaivaus oro apytaka šiose savivaldybėse. Ši šviežio oro apytaka – tai gebėjimas opozicijai sudaryti alternatyvą valdančiajai daugumai ir gebėjimas įgyvendinti valdžių pasikeitimą per demokratinius rinkimus.

Norint, kad opozicijos stiprėtų ir gebėtų suteikti alternatyvą gyventojams jau 2019 m. savivaldos rinkimuose, mes pasiūlėme geriau apibrėžti savivaldybių tarybų opozicijas joms suteikiant pareigą vykdyti demokratinę valdžios kontrolę, o tam kaip instrumentą oficialiai įteisinti savivaldybės tarybos opozicijos lyderio pareigybę. Dabar savivaldybėse yra merai, bet realaus ir aiškaus opozicijos lyderio daug kur stinga. Šį netolygumą siūlome ištaisyti. Tokiam opozicijos lyderiui pagal Seimo analogiją būtų suteikiamos vicemero lygmens teisės, tarp kurių be kita ko ir vicemero lygmens alga.

Ši nauja institucija, lyginant su jos teikiama nauda, nebūtų brangi, nes jai teikiami resursai galėtų atsirasti daugelyje savivaldybių tiesiog susimažinant vienu vicemeru (arba administracijos direktoriaus pavaduotoju).

Mūsų siūloma idėja nėra nauja. Ją perimame iš Švedijos, kur savivaldybėse vieną arba dalį vicemerų deleguoja būtent opozicija. Deleguodama savo atstovą į vicemero pareigas opozicija įgyja išskirtines teises ir taip palaikoma natūraliai sveika vietinės demokratijos būklė, neleidžiama vienai kuriai nors partijai įsiviešpatauti.

Valdantieji bijo, nes buvimas valdžioje yra svarbiausia jų vertybė Seimas šiam mūsų projektui po pateikimo pritarė (48 UŽ, 6 PRIEŠ, 18 SUSILAIKĖ). Pritarė daugiausiai konservatorių ir (paradoksas) darbiečių balsais. Labiausiai išsigando socialdemokratai – pagrindinė valdžios partija.

Valdžios pagiežingą ir baimės pilną reakciją geriausiai išreiškė Seimo narys Albinas Mitrulevičius. Cituoju jo pasisakymą:

„Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, šio įstatymo projekto iniciatorius yra ir A. Vyšniauskas, kuris yra jūsų padėjėjas. Šiuo metu jis yra Marijampolės tarybos narys ir dirba opozicijoje. Kiek aš žinau, tarybos nariams Marijampolės savivaldybėje yra mokama 230 eurų toms, vadinkime, kanceliarinėms išlaidoms. Aš manau, kad tam yra Vyriausybės atstovai, kad savivaldybėse kontroliuotų, kaip yra laikomasi įstatymų ir priimami savivaldybės tarybos įvairūs sprendimai. Tai dėl ko dar opozicijos lyderiui reikia mokėti atlyginimą, kad mes išleistume 800 tūkst. eurų šitam reikalui? Kažkaip su sveika logika nesusiję šitie klausimai.“

Pirmiausia mane šiame Seimo nario, kuris yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, pasisakyme nustebino tai, jog savivaldybių tarybų narių gaunamas lėšas kanceliarinėms išlaidoms jis laiko darbo užmokesčiu. Galbūt Seimo nariams jų kanceliarijai skirtos lėšos ir yra įprastas priedas prie algos. Tačiau savivaldybės tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais, negaudami algos, o tos lėšos yra skiriamos tokioms išlaidoms kaip kuras, ryšio priemonės, informacijos viešinimas ir pan. Bent jau aš su savo komanda sąžiningai tokioms priemonėms šias lėšas ir naudoju.

Antra, Vyriausybės atstovas neatlieka valdžios politinės kontrolės, todėl jo įtaka pervertinama. Dažnai tose savivaldybėse, kur vietinės ir centrinės valdžios spalva sutampa, Vyriausybės atstovai neatlieka jokios kontrolės. Tai natūralu, nes, pavyzdžiui, Marijampolės atveju Vyriausybės atstovo skiriama nuobauda savivaldybei reikštų, kad Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, premjeras Algirdas Butkevičiaus baudžia visą savo vietinį socialdemokratų skyrių. Jo pirmininką merą ir visą kitą valdžios grupę. Manau, visi aiškiai suprantame, kad toks mechanizmas neveikia ir niekados neveiks. Norint kontroliuoti reikalinga konkurencija ir politinis nepriklausomumas.

Trečia, pagal mūsų siūlomą modelį opozicijos lyderiu savaime taptų didžiausios opozicinės frakcijos pirmininkas. Marijampolėje rinktas Seimo narys Albinas Mitrulevičius tikriausiai taip atitolo nuo vietinės politikos, kad nebežino, jog nesu vienintelės opozicinės TS-LKD frakcijos seniūnas, todėl net formaliai į opozicijos lyderio pareigas nepretenduoju. Tam mes turime išrinkę kitą gerą žmogų, kuris gebėtų tinkamai atlikti ir pagal pataisas siūlomas pareigas. Esu eilinis TS-LKD frakcijos narys, todėl Seimo nario reakcija mane tikrai stebina. Norisi tik paklausti: ko bijote?

Galiausiai, šią Seimo nario baimę stiprinti vietines opozicijas, mano nuomone, skatina baimė prarasti valdžią. Labai daug politikų šių dienų Lietuvoje siekia ne rezultatų, bet tiesiog būti, sėdėti pareigose, turėti galimybę būti reikšmingu. Pataisos, stiprinančios opozicijas, leistų didinti politinę konkurenciją savivaldybėse ir priverstų visus stengtis dar labiau, siekti daugiau pozityvių rezultatų. Tai tikrai būtų didelis žingsnis į priekį.

Noriu pabrėžti, kad šių pataisų, kurios stiprina vietines opozicijas, reikia visoms partijoms: jų reikia socialdemokratams Lazdijuose, Alytuje ir Šakiuose; jų reikia konservatoriams Druskininkuose, Kaune, Marijampolėje ir Klaipėdoje; jų reikia liberalams Palangoje ir Jonavoje; jų reikia darbiečiams Kėdainiuose ir Švenčionyse; jų reikia žaliesiems valstiečiams Kupiškyje ir Biržuose. Todėl tikiuosi, kad tolimesniuose Vietos savivaldos įstatymo projekto svarstymo etapuose sulauksime dar daugiau palaikymo ir jau netrukus vietinių opozicijų stiprinimo iniciatyva virs realybe.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-vysniauskas-ko-issigando-seimo-narys-a-mitrulevicius.d?id=71364144

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

2016 m. gegužės 12 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Kur eini, Lietuva?“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje (J.Basanavičiaus a. 1). Diskusijoje dalyvaus LR Seimo narys dr. Paulius Saudargas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV dr. Žygimantas Pavilionis, Rytų Europos studijų centro vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius

Darom akcija

Darom akcija

Skyriaus nariai balandžio 23 d. dalyvavo Darom akcijoje ramybės parke bei talkoje Skardupiuose.

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS „Nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje“

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS „Nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje“

Tai jau oficialu: nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje.

Rinkimų kampaniją pradedu anksti, nes noriu išklausyti kiekvieną iš jūsų ir akis į akį pasikalbėti apie tai, ką turime nuveikti per artimiausius ketverius metus ir daugelį metų į priekį.

Visi suprantame, kad šių rinkimų svarba yra didžiulė, ypač po paskutinių kelių mėnesių skandalų ir politinės suirutės. Tačiau ar susimąstome, koks pasirinkimas mūsų laukia iš tikrųjų? Vieni jums sakys, kad turite savo balsu atsidėkoti už jų veiklą praeityje. Antri bandys įtikti kartodami, kad viskas Lietuvoje yra blogai. Treti aiškins apie laimę, bet juos suprasti bus sunku.

Mano požiūris yra kitoks. Nusileiskime ant žemės ir pažvelkime,
kuo gyvena paprasta lietuvių šeima. Pamatysime daug gražių dalykų ir vykstančių pokyčių. Tačiau kartu pajusime ir daug nusivylimo, neužtikrintumo dėl ateities. Kodėl taip yra?

Mano atsakymas: nes trūksta tikros lyderystės. Mūsų išrinktieji prarado realybės jausmą ir ryšį su savo žmonėmis, neturi idėjų ir gebėjimų žvelgti toliau nei savo „dvarelio“ tvora. Todėl šiuose rinkimuose aš pirmiausiai matau pasirinkimą tarp ateities ir praeities. Tarp to, kaip galėtų būti netolimoje ateityje, ir to, kaip yra dabar. Tarp noro dirbti ir noro tiesiog būti Seime. Tarp tikro nusiteikimo pasiekti rezultatus ir tuščių pažadų, kuriuos jie jums ir vėl kartos.

O darbų Lietuvoje yra labai daug. Štai keli iš jų, kurie man atrodo ypač svarbūs:

1. Darbo vietos turi kurtis ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Tam reikia gamybos investicijas nukreipti į regionus. Tai galime padaryti panaudodami savo energiją ir žinias ieškant naujų investuotojų, mažindami mokesčius verslui regionuose ir įgyvendindami naują verslo skatinimo modelį, kurį jau vakar pristatėme: http://tsajunga.lt/rinkimai/wp-content/uploads/2016/04/landsbergio_planas_1-1.pdf. Visos Lietuvos mastu naujų darbo vietų siekis yra 147 000. Jei tokį siekį perskaičiuotumėme pagal gyventojų skaičių – Marijampolės savivaldybei tektų 3000 naujų darbo vietų. Štai čia yra didžioji ambicija, kurios reikia siekti ne tuščiomis kalbomis, o konkrečiai sprendimais Seime ir Vyriausybėje.

2. Nauja viešojo sektoriaus darbuotojų algų sistema. Mokytojams, kultūros ir socialiniams darbuotojams, medikams, valstybės tarnautojams – visiems viešojo sektoriaus darbuotojams reikalinga nauja algų sistema, kuri leistų darbo užmokesčiui augti ne tik tada, kai neapsikentę žmonės išeina į gatves ar pradeda streikuoti, o nepolitizuotai, nuosekliai ir kasmet. Nors Vyriausybė jau šiandien bando užbėgdama įvykiams už akių kažką ta tema pasakyti, tačiau jų pasiūlymai neatrodo rimtai. Neabejoju, kad naujos darbo apmokėjimos sistemos sukūrimas liks jau kitam Seimui ir tai bus svarbiausias uždavinys svarstant 2017 m. biudžetą.

3. Algos turi augti. Siekiame, kad per artimiausius penkerius metus algos Lietuvoje stipriai paaugtų (mūsų planu siekiame, kad vidutinė alga per penkerius metus peržengtų 1200 EUR ribą). Dalį šio augimo sukurs investuotojai, kuriuos pritrauksime, nes jie yra linkę mokėti aukštesnes algas, o ir konkurencija dėl darbuotojų paskatins algas kelti ir kitus darbdavius.

4. Pensijos turi didėti. Šiuo metu pensijų augimas 5 kartus atsilieka nuo vidutinės šalies algos augimo. Mes matome galimybę pensijas indeksuoti, bet suprantame, kad tai bus sudėtinga ir didelė reforma, kuriai reikės tvirtos politinės lyderystės. Būtent šiuo metu lyderystės labai stinga, nes pensijų reformą galima priimti jau šiandien su socialiniu modeliu, tačiau patys socialdemokratai pripažįsta, kad nieko iki Seimo rinkimų jau nebepasieks.

5. Kokybiškos sveikatos paslaugos turi būti prieinamos visiems. Sveikatos apsaugos sistema kenčia nuo skandalų ir neskaidriais būdais ją valdančių ministrų. OECD mūsų sveikatos apsaugos sistemą vertina kaip vieną labiausiai atsilikusių Europoje. Permainų imsimės peržiūrėdami sveikatos apsaugos sistemos valdymo standartus, gydytojų algų sistemą ir išgrynindami gydymo įstaigų funkcijas.

Šiuos darbus laikau naujomis galimybėmis, kurias mūsų valstybė turi suteikti visiems savo gyventojams. Ar turime tikėjimo, kad šiuos darbus vis dar gali atlikti tie, kurie iki šiol jų nepadarė? Ar tikime, kad šiandieninė valdžia gali suteikti naujų galimybių mūsų visų geresniam gyvenimui? Aš netikiu.

Todėl kviečiu pasitikėti nauja profesionalių politikų karta ir leisti jums rezultatais įrodyti, kad politikai gali dirbti žymiai geriau nei iki šiol.

Be abejo, išvardintos rinkimų programos idėjos yra tik pirminės gairės, kuriomis siekiu vadovautis tolimesniuose darbuose. Detalią programa pradedame rašyti ir jau netrukus pakviesiu prie jos kūrimo prisidėti visus norinčius ir galinčius.

Andrius Vyšniauskas

Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai

Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai

2016 m. balandžio 26 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje.

Diskusijoje dalyvaus LR Seimo Antikorupcijos komisijos nariai Agnė Bilotaitė ir dr. Arvydas Anušauskas bei Tėvynės Sąjungos kandidatas į Seimą Marijampolės rinkimų apygardoje Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius