X
Meniu
Iš Padėkos ir Advento vakaro

Iš Padėkos ir Advento vakaro

Padėkos ir Advento vakare, kuriame dalyvauja ir Kalvarijos, Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos skyrių atstovai, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, asmeniškai padėkoja už darbą rinkimų metu.

TS-LKD dsc_0209 TS-LKD TS-LKD TS-LKD TS-LKD dsc_0220 dsc_0220 dsc_0220

Padėkos ir Advento vakaras

Padėkos ir Advento vakaras

Mieli bendražygiai,

Praėjus rinkimams ir artėjant didžiosioms metų šventėms, kviečiame jus į TS-LKD Marijampolės skyriaus padėkos ir Advento vakarą gruodžio 5 d., pirmadienį, 18 val. 
 
Šio vakaro metu kviečiame prie puodelio arbatos pasikalbėti apie rinkimų rezultatus ir būsimus darbus, pasidžiaugti mūsų bendryste. Padėkos ir Advento vakare dalyvaus TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris jums asmeniškai norėtų padėkoti už darbą rinkimų metu.  
 
Renginys vyks Marijampolės kultūros centro kavinėje (Vilkaviškio g. 2/Kauno g. 3, įėjimas nuo Rygiškių Jono gimnazijos stadiono pusės).
 
Kviečiame dalyvauti ir atsivesti savo šeimos narius. 
 
P.S. Jeigu norite ir galite prisidėti prie bendro stalo, kviečiame atsinešti pyragą.
 
Kęstutis Traškevičius, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Andrius Vyšniauskas, buvęs TS-LKD kandidatas Marijampolės vienmandatėje apygardoje
Plano Lietuvai pristatymas Marijampolėje

Plano Lietuvai pristatymas Marijampolėje

Kviečiame susipažinti su plano Lietuvai pristatymu Marijampolėje.

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Birželio 16 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis drauge su komanda lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje, kur pristatė „Naują planą Lietuvai“, bendravo su gyventojais ir dalyvavo renginiuose. Partijos pirmininkas lankėsi TS-LKD kandidatų Seimo rinkimuose Valdo Aleknavičiaus (Sūduvos vienmandatė apygarda) ir Andriaus Vyšniausko (Marijampolės vienmandatė apygarda) kvietimu.

Landsbergis džiaugėsi, kad susitikimų su verslininkais, vietos bendruomenėmis ir gyventojais metu netrūko nei karštų diskusijų, nei aštrių klausimų: nuo emigracijos iki švietimo sistemos ar regionų ekonomikos skatinimo klausimų.

Esmine regiono problema G. Landsbergis įvardijo emigracijos mastus, tačiau teigė su komanda turintis aiškų planą, kaip pakeisti dramatišką situaciją. „Vien praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 45 tūkst. gyventojų, per ketverius metus – 150 tūkst. Jei tokia tendencija išliks, 2030 m. neteksime trečdalio darbingo amžiaus žmonių, išlaikyti pensininkus reikės 30 proc. daugiau lėšų, vadinasi, likusiems teks dirbti daugiau“ – susirinkusiems sakė TS-LKD pirmininkas.

TS-LKD lyderis tikino, jog sekdami Estijos pavyzdžiu galime susigrąžinti emigravusius, kadangi pastaruoju metu į kaimyninę šalį emigrantai pradėjo gausiai grįžti, nes sparčiai auga šalies vidutinė alga. Pasiekti tokių rezultatų Lietuvoje irgi galima suvienijus valdžią ir verslą, sukuriant sąlygas investicijų atėjimui į visą Sūduvos regioną bei sugrąžinant sąžiningumą ir skaidrumą į viešąjį sektorių.

Kalvarijos valdžia išsigando

Viso dienos vizito metu labiausiai nustebino Kalvarijos savivaldybės vadovų elgesys, kai TS-LKD atstovai ir Kalvarijos gyventojai nebuvo įleisti į iš anksto susitikimui rezervuotą savivaldybės administracijos salę. Valdžios iš anksto suteiktas leidimas naudoti salę susitikimui su gyventojais buvo netikėtai atšauktas, išsigandus laisvos diskusijos liepta grąžinti raktus.

„Kalvarijos savivaldybės valdžios baimė ir nepakantumas kitokiai nuomonei išsiveržė per kraštus. Tokiu būdu Kalvarijos savivaldybės valdžia ne tik parodė nepagarbą savivaldybės svečiams, bet ir į susitikimą su jais atvykusiems vietos gyventojams“ – teigiai buvęs Kalvarijos meras, TS-LKD kandidatas Seimo rinkimuose Sūduvos apygardoje, į kurią įeina ir Kalvarija, Valdas Aleknavičius.

Nepaisant šio akibrokšto, Gabrielius Landsbergis su TS-LKD komandos nariais Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Aiste Gedviliene ir Vytautu Kernagiu rado būdą kaip kalvarijiečiams pristatyti ir visiškai naują, tik trečiadienį paskelbtą „Naują Lietuvos švietimo planą“.

„Rengdamiesi iš esmės keisti švietimo srityje susidariusią situaciją, pagrindiniu tikslu laikome principą, kad kiekvienas išsilavinimo siekiantis žmogus Lietuvoje privalo gauti tik aukščiausios kokybės švietimo paslaugas. Tai reiškia, kad esame pasirengę Lietuvos vaikams užtikrinti geriausią išsilavinimą, kad ir kur Lietuvoje jie begyventų. Ypatingą dėmesį skirsime ir mokytojams – jiems pasiūlysime nuoseklų atlyginimo augimo planą, bei sieksime užtikrinti, kad pedagogo profesiją rinktųsi tik motyvuoti ir aukštais profesiniais gebėjimais pasižymintys asmenys“ – esminius švietimo sistemos gerinimo aspektus pristatė TS-LKD atstovai.

Marijampolėje kalbėta apie atsinaujinimą

Marijampolėje G.Landsbergis kartu su A.Vyšniausku lankė gyventojus namuose, spausdami rankas ir tiesiogiai išklausydami jų nuomonę apie dabartinę šalies ir miesto valdžią, rinkimus ir TS-LKD atsinaujinimą, kuris partijoje vyksta itin sparčiai. Taip pat TS-LKD pirmininkas spėjo sudalyvauti ir „Šv. Jurgio meno sezono“ audio vizualinio projekto koncerte „Muzika kaip kinas“.

2016_06_17_Kalvarija-Marijampole_Mindaugo Mikuleno nuotr.-81

Gedulo ir vilties diena Marijampolėje

Gedulo ir vilties diena Marijampolėje

Su renginių nuotraukomis galima susipažinti galerijoje

Miesto dienos 2016

Miesto dienos 2016

Fotoreportažas iš Marijampolės miesto dienų

https://www.facebook.com/

MARIJAMPOLĖJE SOCIALINIO BŪSTO PLĖTRĄ LYDI NESKAIDRUMO ŠEŠĖLIAI

MARIJAMPOLĖJE SOCIALINIO BŪSTO PLĖTRĄ LYDI NESKAIDRUMO ŠEŠĖLIAI

2015 metais Marijampolėje naujai pastatytame socialiniams būstams skirtame daugiabutyje įsikūrė pirmieji gyventojai. Iš pradžių sunkiai ieškojusi naujakurių savivaldybės valdžia palaipsniui apgyvendino juos 40-yje šio namo butų. Daugiabučio statyba 2013–2014 m. iš viso atsiėjo beveik 6,3 mln. litų valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų, o vieno kvadratinio metro kaina siekė beveik 3200 litų. Ar nebuvo galima šias lėšas panaudoti racionaliau?

Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Kontrolės komiteto pavedimu 2015 metais atliko Socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvendinimo Marijampolės savivaldybėje auditą, kurio išvadose konstatavo, kad 2013–2014 m. valstybės biudžeto skirtų tikslinių lėšų (jų buvo per 5,2 mln. litų) užteko tik 34 butams pastatyti Kosmonautų g. Marijampolėje statomame name. Už kitus 6 butus buvo išleistas daugiau kaip 1 milijonas litų (apie 300 tūkst. eurų) savivaldybės pinigų.

2012 metais pirkdama 7 butus socialiniam būstui senos statybos daugiabučiuose Marijampolės savivaldybės administracija mokėjo vidutiniškai po 1000 litų už kvadratinį metrą. Todėl šių metų vasario mėnesį Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito išvadas buvo nutarta pastebėti, kad 2013 – 2014 m. iš valstybės biudžeto skirtomis tikslinėmis lėšomis Marijampolės savivaldybės socialinio būsto fondą buvo galima išplėsti ne mažiau kaip dvigubai didesne apimtimi, įsigyjant butus senos statybos daugiabučiuose.

Už daugiau kaip 5,2 mln. litų iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių lėšų Marijampolėje per dvejus metus buvo galima nupirkti nuo 80 iki 100 tokių butų ir pradžiuginti socialiniu būstu ne mažiau kaip dvigubai daugiau šeimų. Dalį likusio milijono litų savivaldybės lėšų buvo galima skirti įsigytų butų remontui, jei toks būtų buvęs reikalingas, likusi jo dalis galėjo būti panaudota duobėtų miesto gatvių ir šaligatvių, daugiabučių kiemų tvarkymui.

Tad kodėl nenorėta kur kas efektyviau panaudoti socialinio būsto fondo plėtrai skirtas lėšas? Savivaldybės valdininkai su tarybos valdančiaisiais ne kartą unisonu jau kartojo, kad senos statybos butuose neįmanoma gyventi, jiems reikia didelių remontų. Sekant tokia logika išeitų, kad senos statybos daugiabučiai, kuriuose gyvena didžioji dalis marijampoliečių, yra gyvenimui netinkamos landynės. Tačiau pažvelgę į portalo skelbiu.lt skelbimus, kuriuose vienu metu galima rasti maždaug 150-160 skelbimų apie Marijampolėje parduodamus butus, ir prie jų esamas nuotraukas, daugeliu atvejų susidarytume priešingą vaizdą, pamatę estetiškai atrodančias ir gyvenimui patrauklias patalpas.

Pagal galiojančius įstatymus daugiau kaip 5 metus socialinį būstą iš savivaldybės nuomojantys žmonės turi teisę jį išsipirkti už rinkos kainą. Tai jau yra padariusi ne viena marijampoliečių šeima. Tačiau į naujus ir brangius 35-45 tūkst. eurų vertės butus Kosmonautų gatvėje įsikėlę žmonės gali tokios galimybės niekada nesulaukti, nes jiems norint savo butus išsipirkti bus praktiškai neįmanoma sukaupti tokią didelę pinigų sumą. O jei ateity jų pajamos viršys nustatytą ribą, savivaldybė pradės taikyti dvigubą nuomos tarifą. Todėl panašu į tai, kad šie žmonės visą gyvenimą bus priversti likti savivaldybės kampininkai.

Atsakymą, kodėl, akivaizdžiai dominuojant neigiamiems argumentams statyti naują socialinį būstą, vietos valdžia vis vien apsisprendė eiti neefektyviu ir nelabai skaidriu socialinio būsto fondo plėtros keliu, galima rasti atkreipus dėmesį į audito išvadų ataskaitoje esančią informaciją apie savivaldybės organizuotą statybos darbų konkursą socialinio būsto statybai, kurį laimėjo vienintelis jame dalyvavęs pretendentas. Pasidomėjus, kodėl niekas daugiau nedalyvavo solidžios beveik 6,3 mln. litų darbų vertės konkurse, paaiškėjo, kad savivaldybė konkurso sąlygas parengė taip, kad jame galėtų dalyvauti tik stambios bendrovės, dalį darbų į priekį galinčios atlikti savo sąskaita ir palaukti atsiskaitymo už juos, nors tokios būtinybės visai nebuvo.

Dėl tokių savivaldybės valdininkų veiksmų nustatant konkurso reikalavimus buvo praleista proga organizuoti realų konkursą ir gauti iki 10 procentų mažesnę statybos darbų kainą. Už sutaupytas lėšas būtų galima buvę papildomai nupirkti iki 10 senos statybos butų. Tad kodėl ir vėl elgtasi neprotingai?

Neracionalius vietos valdžios veiksmus iš dalies paaiškina tai, kad konkursą laimėjęs pretendentas yra ta pati statybų bendrovė, kuri prieš keletą metų laimėjo penkis iš septynių Marijampolės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008-2013 metų investicinės programos projektų – iš viso už 60 mln. litų – ir kuriai anuomet neretu atveju raudoną kilimą į tų konkursų nugalėtojų sostą uoliai tiesė kai kurie Marijampolės valdantieji.

Tad ar nebuvo šiuo atveju iš anksto sukirsta rankomis, kam kiek ir ko liks? Akivaizdu, kad iš perkamų butų savininkų nieko neišpeši, o realų konkursą laimėjus nieko bendro su vietos valdžia neturinčiam rangovui, irgi galima likti be nieko. Todėl, matyt, ir buvo pasirinktas toks socialinio būsto fondo plėtros būdas, lydimas neskaidrumo šešėlių. Ir kas galėtų paneigti galimybę, kad jis nebuvo kam nors naudingas?

Kęstutis Traškevičius

Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas

EUROTACINĖS 2016 MARIJAMPOLĖJE!

EUROTACINĖS 2016 MARIJAMPOLĖJE!

„Eurotacinės“ – tai orientacinės varžybos, skirtos Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metinėms paminėti.

Jų metu dalyviai galės geriau susipažinti su Europos Sąjungos bei miesto istorija, atlikdami įvairias užduotis.

Renginys įvyks 2016 m. birželio 7 d. 13:00 val.

Kviečiame burtis į komandas po 3-5 žmonės, registruotis ir tokiu būdu įdomiai paminėti Europos dieną Marijampolėje! 🙂

Registracijos forma: https://docs.google.com/forms/d/1ohLTI8s1AmnOg2msiLZjv4Kx8XPCLvUNSdh27qNortA/viewform?c=0&w=1&usp=mail_form_link

Kviečiame registruotis iki Birželio 6 d.!!!

Jaunųjų konservatorių lyga

Darom akcija

Darom akcija

Skyriaus nariai balandžio 23 d. dalyvavo Darom akcijoje ramybės parke bei talkoje Skardupiuose.

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS „Nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje“

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS „Nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje“

Tai jau oficialu: nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje.

Rinkimų kampaniją pradedu anksti, nes noriu išklausyti kiekvieną iš jūsų ir akis į akį pasikalbėti apie tai, ką turime nuveikti per artimiausius ketverius metus ir daugelį metų į priekį.

Visi suprantame, kad šių rinkimų svarba yra didžiulė, ypač po paskutinių kelių mėnesių skandalų ir politinės suirutės. Tačiau ar susimąstome, koks pasirinkimas mūsų laukia iš tikrųjų? Vieni jums sakys, kad turite savo balsu atsidėkoti už jų veiklą praeityje. Antri bandys įtikti kartodami, kad viskas Lietuvoje yra blogai. Treti aiškins apie laimę, bet juos suprasti bus sunku.

Mano požiūris yra kitoks. Nusileiskime ant žemės ir pažvelkime,
kuo gyvena paprasta lietuvių šeima. Pamatysime daug gražių dalykų ir vykstančių pokyčių. Tačiau kartu pajusime ir daug nusivylimo, neužtikrintumo dėl ateities. Kodėl taip yra?

Mano atsakymas: nes trūksta tikros lyderystės. Mūsų išrinktieji prarado realybės jausmą ir ryšį su savo žmonėmis, neturi idėjų ir gebėjimų žvelgti toliau nei savo „dvarelio“ tvora. Todėl šiuose rinkimuose aš pirmiausiai matau pasirinkimą tarp ateities ir praeities. Tarp to, kaip galėtų būti netolimoje ateityje, ir to, kaip yra dabar. Tarp noro dirbti ir noro tiesiog būti Seime. Tarp tikro nusiteikimo pasiekti rezultatus ir tuščių pažadų, kuriuos jie jums ir vėl kartos.

O darbų Lietuvoje yra labai daug. Štai keli iš jų, kurie man atrodo ypač svarbūs:

1. Darbo vietos turi kurtis ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Tam reikia gamybos investicijas nukreipti į regionus. Tai galime padaryti panaudodami savo energiją ir žinias ieškant naujų investuotojų, mažindami mokesčius verslui regionuose ir įgyvendindami naują verslo skatinimo modelį, kurį jau vakar pristatėme: http://tsajunga.lt/rinkimai/wp-content/uploads/2016/04/landsbergio_planas_1-1.pdf. Visos Lietuvos mastu naujų darbo vietų siekis yra 147 000. Jei tokį siekį perskaičiuotumėme pagal gyventojų skaičių – Marijampolės savivaldybei tektų 3000 naujų darbo vietų. Štai čia yra didžioji ambicija, kurios reikia siekti ne tuščiomis kalbomis, o konkrečiai sprendimais Seime ir Vyriausybėje.

2. Nauja viešojo sektoriaus darbuotojų algų sistema. Mokytojams, kultūros ir socialiniams darbuotojams, medikams, valstybės tarnautojams – visiems viešojo sektoriaus darbuotojams reikalinga nauja algų sistema, kuri leistų darbo užmokesčiui augti ne tik tada, kai neapsikentę žmonės išeina į gatves ar pradeda streikuoti, o nepolitizuotai, nuosekliai ir kasmet. Nors Vyriausybė jau šiandien bando užbėgdama įvykiams už akių kažką ta tema pasakyti, tačiau jų pasiūlymai neatrodo rimtai. Neabejoju, kad naujos darbo apmokėjimos sistemos sukūrimas liks jau kitam Seimui ir tai bus svarbiausias uždavinys svarstant 2017 m. biudžetą.

3. Algos turi augti. Siekiame, kad per artimiausius penkerius metus algos Lietuvoje stipriai paaugtų (mūsų planu siekiame, kad vidutinė alga per penkerius metus peržengtų 1200 EUR ribą). Dalį šio augimo sukurs investuotojai, kuriuos pritrauksime, nes jie yra linkę mokėti aukštesnes algas, o ir konkurencija dėl darbuotojų paskatins algas kelti ir kitus darbdavius.

4. Pensijos turi didėti. Šiuo metu pensijų augimas 5 kartus atsilieka nuo vidutinės šalies algos augimo. Mes matome galimybę pensijas indeksuoti, bet suprantame, kad tai bus sudėtinga ir didelė reforma, kuriai reikės tvirtos politinės lyderystės. Būtent šiuo metu lyderystės labai stinga, nes pensijų reformą galima priimti jau šiandien su socialiniu modeliu, tačiau patys socialdemokratai pripažįsta, kad nieko iki Seimo rinkimų jau nebepasieks.

5. Kokybiškos sveikatos paslaugos turi būti prieinamos visiems. Sveikatos apsaugos sistema kenčia nuo skandalų ir neskaidriais būdais ją valdančių ministrų. OECD mūsų sveikatos apsaugos sistemą vertina kaip vieną labiausiai atsilikusių Europoje. Permainų imsimės peržiūrėdami sveikatos apsaugos sistemos valdymo standartus, gydytojų algų sistemą ir išgrynindami gydymo įstaigų funkcijas.

Šiuos darbus laikau naujomis galimybėmis, kurias mūsų valstybė turi suteikti visiems savo gyventojams. Ar turime tikėjimo, kad šiuos darbus vis dar gali atlikti tie, kurie iki šiol jų nepadarė? Ar tikime, kad šiandieninė valdžia gali suteikti naujų galimybių mūsų visų geresniam gyvenimui? Aš netikiu.

Todėl kviečiu pasitikėti nauja profesionalių politikų karta ir leisti jums rezultatais įrodyti, kad politikai gali dirbti žymiai geriau nei iki šiol.

Be abejo, išvardintos rinkimų programos idėjos yra tik pirminės gairės, kuriomis siekiu vadovautis tolimesniuose darbuose. Detalią programa pradedame rašyti ir jau netrukus pakviesiu prie jos kūrimo prisidėti visus norinčius ir galinčius.

Andrius Vyšniauskas