X
Menu
EUROTACINĖS 2016 MARIJAMPOLĖJE!

EUROTACINĖS 2016 MARIJAMPOLĖJE!

„Eurotacinės“ – tai orientacinės varžybos, skirtos Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metinėms paminėti.

Jų metu dalyviai galės geriau susipažinti su Europos Sąjungos bei miesto istorija, atlikdami įvairias užduotis.

Renginys įvyks 2016 m. birželio 7 d. 13:00 val.

Kviečiame burtis į komandas po 3-5 žmonės, registruotis ir tokiu būdu įdomiai paminėti Europos dieną Marijampolėje! 🙂

Registracijos forma: https://docs.google.com/forms/d/1ohLTI8s1AmnOg2msiLZjv4Kx8XPCLvUNSdh27qNortA/viewform?c=0&w=1&usp=mail_form_link

Kviečiame registruotis iki Birželio 6 d.!!!

Jaunųjų konservatorių lyga

Darom akcija

Darom akcija

Skyriaus nariai balandžio 23 d. dalyvavo Darom akcijoje ramybės parke bei talkoje Skardupiuose.

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS “Nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje”

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS “Nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje”

Tai jau oficialu: nuo šiandien dalyvauju Seimo rinkimų kampanijoje Marijampolėje.

Rinkimų kampaniją pradedu anksti, nes noriu išklausyti kiekvieną iš jūsų ir akis į akį pasikalbėti apie tai, ką turime nuveikti per artimiausius ketverius metus ir daugelį metų į priekį.

Visi suprantame, kad šių rinkimų svarba yra didžiulė, ypač po paskutinių kelių mėnesių skandalų ir politinės suirutės. Tačiau ar susimąstome, koks pasirinkimas mūsų laukia iš tikrųjų? Vieni jums sakys, kad turite savo balsu atsidėkoti už jų veiklą praeityje. Antri bandys įtikti kartodami, kad viskas Lietuvoje yra blogai. Treti aiškins apie laimę, bet juos suprasti bus sunku.

Mano požiūris yra kitoks. Nusileiskime ant žemės ir pažvelkime,
kuo gyvena paprasta lietuvių šeima. Pamatysime daug gražių dalykų ir vykstančių pokyčių. Tačiau kartu pajusime ir daug nusivylimo, neužtikrintumo dėl ateities. Kodėl taip yra?

Mano atsakymas: nes trūksta tikros lyderystės. Mūsų išrinktieji prarado realybės jausmą ir ryšį su savo žmonėmis, neturi idėjų ir gebėjimų žvelgti toliau nei savo “dvarelio” tvora. Todėl šiuose rinkimuose aš pirmiausiai matau pasirinkimą tarp ateities ir praeities. Tarp to, kaip galėtų būti netolimoje ateityje, ir to, kaip yra dabar. Tarp noro dirbti ir noro tiesiog būti Seime. Tarp tikro nusiteikimo pasiekti rezultatus ir tuščių pažadų, kuriuos jie jums ir vėl kartos.

O darbų Lietuvoje yra labai daug. Štai keli iš jų, kurie man atrodo ypač svarbūs:

1. Darbo vietos turi kurtis ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Tam reikia gamybos investicijas nukreipti į regionus. Tai galime padaryti panaudodami savo energiją ir žinias ieškant naujų investuotojų, mažindami mokesčius verslui regionuose ir įgyvendindami naują verslo skatinimo modelį, kurį jau vakar pristatėme: http://tsajunga.lt/rinkimai/wp-content/uploads/2016/04/landsbergio_planas_1-1.pdf. Visos Lietuvos mastu naujų darbo vietų siekis yra 147 000. Jei tokį siekį perskaičiuotumėme pagal gyventojų skaičių – Marijampolės savivaldybei tektų 3000 naujų darbo vietų. Štai čia yra didžioji ambicija, kurios reikia siekti ne tuščiomis kalbomis, o konkrečiai sprendimais Seime ir Vyriausybėje.

2. Nauja viešojo sektoriaus darbuotojų algų sistema. Mokytojams, kultūros ir socialiniams darbuotojams, medikams, valstybės tarnautojams – visiems viešojo sektoriaus darbuotojams reikalinga nauja algų sistema, kuri leistų darbo užmokesčiui augti ne tik tada, kai neapsikentę žmonės išeina į gatves ar pradeda streikuoti, o nepolitizuotai, nuosekliai ir kasmet. Nors Vyriausybė jau šiandien bando užbėgdama įvykiams už akių kažką ta tema pasakyti, tačiau jų pasiūlymai neatrodo rimtai. Neabejoju, kad naujos darbo apmokėjimos sistemos sukūrimas liks jau kitam Seimui ir tai bus svarbiausias uždavinys svarstant 2017 m. biudžetą.

3. Algos turi augti. Siekiame, kad per artimiausius penkerius metus algos Lietuvoje stipriai paaugtų (mūsų planu siekiame, kad vidutinė alga per penkerius metus peržengtų 1200 EUR ribą). Dalį šio augimo sukurs investuotojai, kuriuos pritrauksime, nes jie yra linkę mokėti aukštesnes algas, o ir konkurencija dėl darbuotojų paskatins algas kelti ir kitus darbdavius.

4. Pensijos turi didėti. Šiuo metu pensijų augimas 5 kartus atsilieka nuo vidutinės šalies algos augimo. Mes matome galimybę pensijas indeksuoti, bet suprantame, kad tai bus sudėtinga ir didelė reforma, kuriai reikės tvirtos politinės lyderystės. Būtent šiuo metu lyderystės labai stinga, nes pensijų reformą galima priimti jau šiandien su socialiniu modeliu, tačiau patys socialdemokratai pripažįsta, kad nieko iki Seimo rinkimų jau nebepasieks.

5. Kokybiškos sveikatos paslaugos turi būti prieinamos visiems. Sveikatos apsaugos sistema kenčia nuo skandalų ir neskaidriais būdais ją valdančių ministrų. OECD mūsų sveikatos apsaugos sistemą vertina kaip vieną labiausiai atsilikusių Europoje. Permainų imsimės peržiūrėdami sveikatos apsaugos sistemos valdymo standartus, gydytojų algų sistemą ir išgrynindami gydymo įstaigų funkcijas.

Šiuos darbus laikau naujomis galimybėmis, kurias mūsų valstybė turi suteikti visiems savo gyventojams. Ar turime tikėjimo, kad šiuos darbus vis dar gali atlikti tie, kurie iki šiol jų nepadarė? Ar tikime, kad šiandieninė valdžia gali suteikti naujų galimybių mūsų visų geresniam gyvenimui? Aš netikiu.

Todėl kviečiu pasitikėti nauja profesionalių politikų karta ir leisti jums rezultatais įrodyti, kad politikai gali dirbti žymiai geriau nei iki šiol.

Be abejo, išvardintos rinkimų programos idėjos yra tik pirminės gairės, kuriomis siekiu vadovautis tolimesniuose darbuose. Detalią programa pradedame rašyti ir jau netrukus pakviesiu prie jos kūrimo prisidėti visus norinčius ir galinčius.

Andrius Vyšniauskas

Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai

Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai

2016 m. balandžio 26 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje.

Diskusijoje dalyvaus LR Seimo Antikorupcijos komisijos nariai Agnė Bilotaitė ir dr. Arvydas Anušauskas bei Tėvynės Sąjungos kandidatas į Seimą Marijampolės rinkimų apygardoje Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius

Prisidėkite prie naujų galimybių Lietuvos neišleisdami pinigų

Prisidėkite prie naujų galimybių Lietuvos neišleisdami pinigų

Skirkite 1% savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

Patogiausias būdas tai padaryti – iki gegužės 2 d. užpildyti formą internetu VMI Elektroninėje deklaravimo sistemoje:


1. Prisijunkite prie http://deklaravimas.vmi.lt/ per savo E-bankininkystę, su E-parašu arba mobiliuoju parašu.

1_naujas


2. Dešinėje pusėje spauskite „Paramos skyrimas“.

2_naujas


3. Ties skiltimi „Formos pildymui“ pasirinkite pildyti formą tiesiogiai portale.

3_naujas


4. Užpildykite privalomus asmeninės informacijos laukus.


5. E2 langelyje įrašykite kodą 301753623, E3 langelyje – TS-LKD Marijampolės skyriui, E4 langelyje – 1, o E5 langelyje pasirinkite, iki kurių metų skiriate paramą (skirti galite iki 2019 m.).

4_naujas


6. Kitoje prašymo eilutėje galite papildomai skirti 2% Jaunųjų konservatorių lygai, kodas: 295735870.


7. Baigus pildyti, spauskite „Pateikti deklaraciją“.

5_naujas

Taip pat deklaracijas galite pildyti ranka ir VMI atsiųsti paštu arba užpildyti artimiausiame VMI skyriuje. Formą rasite čia.

SVEIKINIMAS SU ŠV. VELYKOMIS
DĖL RENGINIŲ KOVO 11-OSIOS ŠVENTĖS PROGA

DĖL RENGINIŲ KOVO 11-OSIOS ŠVENTĖS PROGA

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Marijampolės skyriaus tarybai kelia susirūpinimą, jog Marijampolės savivaldybėje jau keletą metų stinga deramos pagarbos Kovo 11-osios šventei. Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Marijampolės savivaldybės organizuojami renginiai paprastai būna kur kas kuklesni negu analogiškos priemonės, skirtos kitoms valstybinėms šventėms paminėti.

JB002Šiais metais Marijampolėje per Kovo 11-osios šventę nebuvo nei iškilmingos karių rikiuotės, nei eisenos su pučiamųjų orkestru, nei savivaldybės apdovanojimų Šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliais, nei Nepriklausomybės atkūrimui skirtų salvių. Kai kiti Lietuvos miestai (Telšiai, Klaipėda, Kaunas ir kt.), kaip liudijo televizijų reportažai, Kovo 11-ąją pasitiko žymiai šventiškiau, Marijampolėje ši šventė šiemet paliko blankų įspūdį. Galbūt Marijampolę valdantys socialdemokratai, sekdami savo bendraminčiais, kurie Atgimimo metais neigiamai vertino savarankiškos Lietuvos valstybės idėją, mano, kad Lietuvai nepriklausomybės nereikėjo? Ar ši šventė, jų nuomone, yra prastesnė už kitas valstybines šventes todėl, kad kai kuriems vyresnės kartos socialdemokratams Kovo 11-oji sugriovė dešimtmečiais jų turėtus sovietinius idealus?

TS-LKD Marijampolės skyriaus taryba ragina Marijampolės savivaldybės vadovus deramai gerbti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Kovo 11-osios šventiniams minėjimams skirti ne mažesnį dėmesį negu renginiams kitų valstybinių švenčių progomis.

TS – LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas Kęstutis Traškevičius

Seimo narių vizitas Sūduvos sostinėje: Marijampolė – neišnaudojamų galimybių miestas

Seimo narių vizitas Sūduvos sostinėje: Marijampolė – neišnaudojamų galimybių miestas

Vakar, kovo 21 d., Marijampolės savivaldybės tarybos nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva į Suvalkijos sostinę aptarti vietos regiono ekonominės ir darbo rinkos situacijos atvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Seimo narys, buvęs Ūkio ministras Dainius Kreivys.

Vizito metu įvyko susitikimai su vietos verslo, žiniasklaidos ir akademinės bendruomenės atstovais, kurių metu buvo diskutuojama dėl Marijampolės regiono socialinių ir ekonominių problemų sprendimo būdų.

Vizitas LEZPirmiausiai buvo aplankyti Marijampolės laisvąją ekonominę zoną (LEZ) administruojančios įmonės UAB „Baltic FEZ“ vadovai. Susirinkimo eigoje vieningai nuspręsta, jog regionų politiką reikia peržiūrėti iš esmės – sparčiai mažėjant gyventojų ir darbo jėgos apskrityje skaičiams, būtina sudaryti sąlygas miesto gyventojams dirbti ir kelti savo kvalifikaciją.

Diskusijos metu akcentuota, jog naujų darbo vietų atsiradimą nulemia efektyvus LEZ išnaudojimas ir užsienio investuotojų pritraukimas. Paskatinti užsienio valstybes investuoti į regionus galima užtikrinant reikiamų specialistų pasiūlą, todėl turi būti aiškiai matomas darbdavių ir mokyklų, kolegijų ir kitų mokslų įstaigų tarpusavio bendradarbiavimo rinkos klausimais rezultatas.

Vizitas Darbo biržojeToliau Marijampolės teritorinėje darbo biržoje su specialistais buvo kalbėta apie realią nedarbo situaciją apskrityje ir Marijampolės savivaldybėje. Darbo biržos duomenimis, 2016 m. kovo 1 dieną apskrityje buvo registruoti 10548 bedarbiai arba 11,3 proc. aptarnaujamos teritorijos darbingo amžiaus gyventojų.

Šiuo metu, 2016 m. duomenimis, bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų šalyje siekia 9,3 proc., kai tuo tarpu Marijampolėje šis skaičius yra kiek didesnis – 9,6 proc. Palyginti su 2015 m. kovo 1 d., bedarbių skaičius mažesnis 1,4 proc. Nors bedarbystės mastai mažėja, specialistai susitikime su Seimo nariais sutiko, jog mažėjimas vis dar yra nepakankamas. Išgirdus įvairių pasiūlymų, nutarta, jog pašalpų sistemos, švietimo sistemos peržiūra ir verslo skatinimas yra tai, kas labiausiai paspartintų įsidarbinimo procesą.

Vizitas Marijampolės kolegijojeLankydamiesi Marijampolės kolegijoje TS-LKD frakcijos nariai daugiausia dėmesio skyrė reikiamų specialistų paruošimo problemoms aptarti. Pastebėta, jog didžioji dalis kolegijos siūlomų programų yra socialiniai, ateityje perspektyvų sėkmingai įsidarbinti nesuteikiantys mokslai, kai technologinių, fizinių studijų sričių, kurios suteikia didžiausias galimybes gauti gerai apmokamą darbą, yra vos kelios.

Paliesta ir jaunimo nedarbo bei karjeros problemos. Diskusijos metu buvo pasitelktas Vokietijos pavyzdys, kuri pagal jauno amžiaus žmonių užimtumą yra viena pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių. To priežastis – sinchronizacija tarp darbus teikiančių ir ruošiančių įstaigų, kuomet atsižvelgiant į rinkos poreikius, koreguojamos studijų programos ir reikiama linkme nukreipiami studentų kiekiai. Pastebėta, jog tokio abipusio bendravimo Lietuvoje stinga.

MRJVKVėliau įvyko susitikimas su Marijampolės jaunųjų verslininkų klubo nariais. Seimo nariai džiaugėsi jaunimo noru kurti verslą ir pažadėjo, jog sąlygos ateityje užsiimti verslu tik gėrės, ypač jei Seimo rinkimai bus palankūs Tėvynės Sąjungai.

CIE LT FORGEĮmonė UAB „CIE LT Forge“, kurioje Seimo nariai lankėsi, yra puikus pavyzdys to, kaip Marijampolėje gali sėkmingai vystytis verslas. Kompanija priklauso „CIE AUTUMOTIVE“ gamybinei grupei, kuri yra išsiplėtusi 4 žemynuose ir 15 valstybių. Lietuvos padalinyje sukuriama 30 proc. grupės teikiamų vienos pagrindinių automobilių variklių detalių – velenų – produkcijos. Direktoriui Dariui Masioniui aprodžius automobilių pramonei teikiamų detalių ir komplektų gamybos techniką ir stakles, tapo akivaizdu, jog tokių kompanijų atsiradimas turėtų tapti marijampoliečių siekiamybe.

Dienos susitikimus vainikavo diskusija pavadinimu „Marijampolei – naujos darbo vietos ir didesnės algos! Kaip?“. Be jau minėtų TS-LKD frakcijos narių, diskusijoje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys ir Marijampolės LEZ administruojančios įmonės UAB „Baltic FEZ“ direktorius Simonas Petrulis.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius šio renginio metu pristatė TS-LKD planą, kaip ketinama mažinti regionų ekonominę ir socialinę atskirtį. Įdomu, kad nors planas yra platus ir išsamus, tačiau jis susilaukė griežtos ir emocingos socialdemokratų kritikos, tačiau alternatyvių pasiūlymų nebuvo pateikta.

Susitikime su gyventojaisKreivys gausiai susirinkusiems suvalkiečiams nepraleido progos dar kartą užsiminti apie Marijampolės LEZ svarbą: “84 hektarų teritorijoje galėtų įsikurti beveik 10 investuotojų. Tai reiškia net 2000 gerai apmokamų darbo vietų. Kiekviena gamybinė darbo vieta kuria dar 0,7 darbo vietos paslaugose. Vadinasi, užpildžius laisvąją ekonominę zoną investicijomis, mieste bus sukurta 3400 darbo vietų. Tai ne tik reiškia, kad nedarbas visame regione sumažės daugiau nei per pusę, bet ir paskatins spartų darbo užmokesčio augimą“.

Išklausius pasisakymus ir rinkėjų pastabas, buvo sutarta, jog Marijampolė turi visas galimybes būti sėkmingu miestu, ir tik visų bendru darbu galima padaryti taip, jog žmonės turėtų pakankamai darbo ir Marijampolė būtų vieta, į kurią norisi sugrįžti.

Kaip Marijampolėje sukurti naujų darbo vietų ir padidinti mūsų gyventojų algas?

Kaip Marijampolėje sukurti naujų darbo vietų ir padidinti mūsų gyventojų algas?

Visi atsakymai jau pirmadienį, kovo 21 d., 17:30 diskusijoje su:

– Andriumi Kubiliumi, Seimo opozicijos lyderiu

– Dainiumi Kreiviu, Seimo naru,

buvusiu Ūkio ministru – Vidmantu Braziu, Marijampolės meru –

ir TAVIMI.

Taip pat šioje diskusijoje pasisakyti kviečiame ir Marijampolės LEZ administruojančios įmonės Baltic FEZ atstovus, pateikti, kaip jie įsivaizduoja LEZ plėtrą, kokie darbai vyksta ir kada jau sulauksime pirmųjų investuotojų. Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys šio renginio metu pristatys mūsų planą, kaip ketiname mažinti regionų ekonominę ir socialinę atskirtį. Patikėkite manimi, šis planas yra tikrai išskirtinis. Tikimės, kad diskusija bus plati, įdomi ir aštri, nes nuomonių bus įvairių.

Kviečiame dalyvauti!

KOVO 11-OJI MARIJAMPOLĖJE: BE RUSIJOS SIMBOLIŲ J.BASANAVIČIAUS AIKŠTĖJE

KOVO 11-OJI MARIJAMPOLĖJE: BE RUSIJOS SIMBOLIŲ J.BASANAVIČIAUS AIKŠTĖJE

Šiais metais Marijampolė Kovo 11-osios šventę pasitiko teigiamais pokyčiais. Po penkerių metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną miesto centrinėje aikštėje pagaliau nebuvo plevėsuojančios Rusijos vėliavos, anksčiau stebinusios ir piktinusios daugelį pilietiškų marijampoliečių bei miesto svečių. Kas gi nulėmė tokį pasikeitimą?
Po to, kai 2010 metų viduryje Marijampolėje buvo atidarytas Rusijos garbės konsulatas, vadovaujamas „Arvi“ įmonių grupės prezidento V.Kučinsko, gana greitai prie šios grupės valdomo viešbučio J.Basanavičiaus aikštėje ant stiebo netoli paminklo Tautai ir Kalbai buvo iškelta Rusijos vėliava. Tuo pasirūpino naujasis Rusijos garbės konsulas. Ir nors iki 2014 metų mūsų didžioji kaimynė tarptautinėje arenoje nebuvo labai agresyvi, jau tuomet nemažai miestelėnų bambėdavo reikšdami nepasitenkinimą dėl tokios situacijos. „Lietuva juk nepriklausoma. Kodėl čia ta vėliava kabo? Kodėl jos niekas nenuima?“ – sakydavo jie. Tad reikia pripažinti, kad vėliavos eksponavimo vieta buvo netinkama nuo pat pradžių, tik kai kas į tai nekreipė dėmesio.
Marijampoliečių pasipiktinimas Rusijos vėliavos buvimu sustiprėjo po to, kai 2014 metų kovo mėnesį Rusija įvykdė Krymo aneksiją. Tų metų kovo 9-ąją TS-LKD Marijampolės skyriaus nariai Marijampolėje prie Rusijos konsulato organizavo vaikščiojamąjį piketą Ukrainai paremti. Jame dalyvavo apie 50 žmonių, su Ukrainos simbolika papuoštais plakatais sukę ratus šalia plevėsuojančios Rusijos vėliavos. Po šių įvykių miestelėnai jau atvirai reiškė nepasitenkinimą savivaldybės tarybos nariams, ypač valstybinėms šventėms skirtų renginių metu, vertindami iškeltą Rusijos vėliavą kaip propagandos ženklą.

20140309_134941

Rusijos vėliava centrinėje Marijampolės aikštėje sukeldavo keblumų renginių organizatoriams bei televizijų operatoriams. Valstybinių švenčių proga organizuojamiems renginiams nebuvo galima naudoti specialiai tam įrengtos pakylos, esančios šalia „Arvi“ valdomo viešbučio, nes filmuojant panoraminiu planu nuo savivaldybės administracijos pastato pusės į kadrą kartu su ant pakylos esančiais žmonėmis patekdavo ir netoliese plevėsuojanti Rusijos vėliava. Tačiau vietos valdžia nesistengė pakeisti situacijos. Vietoje to, kad pasirūpintų vėliavos perkėlimu į kitą vietą, ji valstybinių švenčių metu renginio epicentrą su vedėjais perkeldavo prie paminklo Tautai ir Kalbai arba prie savivaldybės pastato pusėn vedančių laiptų. Visa tai tęsėsi 5 metus.
Neapsikentusi savivaldybės vadovų abejingumo visuomenės keliamai problemai, TS-LKD Marijampolės skyriaus taryba 2015 metai nutarė inicijuoti akciją dėl Rusijos vėliavos pašalinimo iš J.Basanavičiaus aikštės. Parengta peticija, kurią 2015 metų pabaigoje pasirašė 224 žmonės, šių metų vasario 10 d. buvo pateikta merui, paskelbta vietinėje spaudoje. Pirminė savivaldybės administracijos reakcija nenustebino: niekas nepažeista, vėliava turi teisę kaboti ten, kur ji yra. Tačiau po dienos savivaldybės vadovus bei „Arvi“ prezidentą ėmė atakuoti LRT televizijos žurnalistė Rūta Lankininkaitė, pastebėjusi peticiją portale „Sūduvos gidas“. Ir kai p. Rūta vasario 18 d. atvyko į Marijampolę, Rusijos vėliava jau buvo nukabinta ir perkelta į mažiau pastebimą vietą prie viešbučio Mercure fasado Dailidės g. pusėje, o buvusioje jos vietoje, kaip ir dera, plevėsavo Europos Sąjungos vėliava. Kaip paaiškėjo vėliau, mero visuomeninį patarėją V.Kučinską nuimti Rusijos vėliavą privertė liūdnai išgarsėti visoje Lietuvoje nepanorę Marijampolės savivaldybės vadovai. Gerai, kad nors baimės vedami jie rado savyje jėgų priimti racionalų sprendimą.
Kad būtume sąžiningi, turime pripažinti, jog jei nebūtų ketvirtosios valdžios – žiniasklaidos – atstovų įsikišimo, šiais metais marijampoliečiams pasitikti Kovo 11-ąją be Rusijos vėliavos tautos patriarcho aikštėje vargu ar būtų pavykę. Žinoma, ne mažesnės svarbos buvo TS-LKD bendruomenės iniciatyva, atkreipusi visuomenės dėmesį ir privertusi vietos valdžią spręsti įsisenėjusią problemą.
Belieka tikėtis, kad Rusijos Federacijos vėliava jau niekada nesugrįš į savo buvusią vietą Marijampolės J.Basanavičiaus aikštėje ir nekels neigiamų emocijų Kovo 11-osios bei kitų švenčių progomis.

delfi.lt