Tarptautinė konferencija Punske

2009 m. gruodžio 12 d. Punsko valsčiaus savivaldybės konferencijų salėje įvyko tarptautinė konferencija. Į ją buvo pakviesti ir Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojai J. Sajauskas, J. Gustaitis, A. Vilutienė, kurie jau daug metų bendrauja su ,,Aušros“ leidyklos vyr. redaktoriumi Sigitu Birgeliu. Keičiasi literatūra, istorine medžiaga, dalyvauja įvairiuose renginiuose.

Konferencija susidėjo iš dviejų dalių: pirmoji dalis skirta Seinų krašto istorijos paveldui, Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti, o antroji -Lietuvos partizanų, LLKS karžygio Jurgio Krikščiūno ,,Rimvydo‘‘ bei jo adjutanto Vytauto Prabulio ,,Žaibo‘‘, žūties 60-ųjų metinių minėjimas. Renginys prasidėjo įspūdinga menine programa  ,,Netimero kraštas‘‘ (vad. Virginija Valenskaitė).

Konferencijoje dalyvavo daug garbių svečių ir mokslininkų iš Lietuvos. Pranešimą „Lietuvos 1000-metis  kelių ir klystkelių labirintuose ” skaitė „Aušros” leidyklos  vyr. redaktorius, direktoriaus pavaduotojas Sigitas Birgelis. Archeologė  dr. Gražyna  Iwanowska, demonstruodama ir remdamasi istorine vaizdine medžiaga,  padarė įdomų pranešimą   „Eglinės piliakalnio tyrinėjimai”. Prof. Zigmas Zinkevičius pranešime „Jotvingiai ir jų kalba” pabrėžė, kad iš buvusių gausių baltų tautų iki mūsų dienų  išliko tik dvi – lietuvių ir latvių. Baltiškos kilmės  hidronimų paplitimas rodo, kad pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų kalbomis buvo šnekama nuo Vyslos iki Volgos ir Okos aukštupių. Deja, istorinės sąlygos  baltams nebuvo palankios : daugelis baltų genčių perėjo  prie slavų kalbos. Pranešėjas daugiausia  kalbėjo apie naujausius jotvingių ir jų kalbos tyrimus, apie išvadas,  verčiančias keisti  tradicinį požiūrį į  jotvingių kalbą ir jos ryšius su lietuvių kalba.

Ypač didelio  klausytojų dėmesio  sulaukė  dr. Marytės  Černelienės pranešimas „Lietuvių veiklos ribotumas po II-ojo pasaulinio karo”. Ji kalbėjo apie    Lenkijos lietuvių padėtį 1956 – 1960 –ais metais.  Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LIDP) priešpriešą visokeriopai lietuvių savarankiškai iniciatyvai.

II-oji  konferencijos dalis prasidėjo atminimo lentos  atidengimu Lietuvos partizanams J. Krikščiūnui bei V. Prabuliui jų žuvimo vietoje  Šlynakiemyje , Petronėlės ir Juozo Jakimavičių lauke . Kalbėjo  Lietuvos Respublikos Seimo narys ,  Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos pirmininkas Algis Kašėta, Punsko valsčiaus viršaitis  Vytautas Liškauskas. Kryžių ir atminimo lentą pašventino Punsko klebonas. Giedojo Punsko lietuvių choras. Trumpą literatūrinę kompoziciją apie didvyrių žūtį atliko Punsko lietuvių moksleiviai.

Toliau  konferencja  vyko salėje. Dr. Rimantas  Miknys skaitė pranešimą „Partizaninio karo Lietuvoje 1944 – 1953 tyrinėjimų kryptys” . Pranešėjas – sovietinis istorikas , Truskos minčių skleidėjas. Krystyna Pasiuk savo pranešime „Bladego” būrys“ supažindino su lenkų pogrindžio kovomis Suvalkijoje . Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkas dr.  Bronius Makauskas  skaitė pranešimą „LLKS karžygio Jurgio Krikščiūno  „Rimvydo” žūties aplinkybės”. Konferencijos paskutinis akcentas – Veronikos Povilionienės jaudinančios dainos.

Džiugu, kad Punsko lietuviai ne tik prisiminė mus, ruošdami konferenciją, bet ir padovanojo man vieną iš naujausių knygų – istorijos paveldo metraštį ,,TERRA‘‘. Ji buvo pristatyta konferencijos metu ir padovanota tik keletui garbingiausių svečių. Todėl buvau be galo nustebinta ir labai dėkinga.

Aldona Vilutienė