X
Meniu
Ko – partnerystė regionų viešojo valdymo procesuose

Ko – partnerystė regionų viešojo valdymo procesuose

„Ar pilietiškas tas žmogus, kuris balsuoja už bet ką? O tas, kuris sugadina balsavimo biuletenį? O jei išvis nebalsuoja?
Jei manai, kad atsakymas į šiuos klausimus nėra tiesiog „taip“ arba „ne“… mums reikia pasikalbėti!
Kviečiame rugpjūčio 31 d. 11 val. atvykti į Multicentrą (Vytauto g. 20), kuriame vyks interaktyvi paskaita apie pilietiškumą.
Daugiau informacijos rasi renginio nuorodoje.
P.S. aktyviausių dalyvių laukia dovanos! “

Nuoroda į renginį: https://www.facebook.com/events/177389299724229/
Registracija į renginį: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScYPv3Uc2mkgzeGFR2IHFCY3lRC4-sM4gCvgZNK1YfwPA8Qxw/viewform

Apie Marijampolės kolegiją arba kodėl Veronika nenori palikti savo kūdikio gyvybės langelyje?

Apie Marijampolės kolegiją arba kodėl Veronika nenori palikti savo kūdikio gyvybės langelyje?

„Sūduvos gido“ interviu su Kostu JANKAUSKU, TS-LKD kandidatu į Marijampolės savivaldybės merus

– Kodėl pokalbiui pasiūlėte tokį beveik literatūrinį pavadinimą?

– Dėl to, kad Antano Vienuolio „paskenduolės“ laikai jau praėjo, o mes, lietuviai, kartais užstringame savo matymais ir mąstymais šimtmečio senumo kontekste. Todėl Marijampolės kolegijos bėdos dėl vadybos spragų užaugo iki vienos rimtos bėdos (t. y. jos galimo sunykimo). Kadangi pats vienerius metus buvau Marijampolės kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir infrastruktūrai, mačiau, kas buvo galima padaryti ir supratau, kodėl tai nebuvo daroma. Tada tiesiog pasitraukiau iš šių pareigų. Tačiau vienas klausimas iki šiol neduoda ramybės – tiek dabartinis Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Padolskis, tiek vicemeras Povilas Isoda – būtent Marijampolės kolegijos auklėtiniai. Kodėl jie, dabar esantys savivaldybės valdžios aukštumose, iš tų aukštumų nieko nepadarė (ar nedarė), kad Švietimo ir mokslo ministerija į šią problemą (kolegiją) pažiūrėtų regionų plėtros aspektu. Kitaip sakant, kodėl Veronika (ministerija) nenori palikti šio savo kūdikio (kolegijos) gyvybės langelyje?

– Turite galvoje – suteikti jai šansą išgyventi?

– Taip. Miestas be jaunystės – mirštantis miestas, net jei jam vadovauja jauni vyrai. Kolegija yra miesto jaunoji širdis, ir jei ji nustos plakti – patys suprantate: bus prastai, jei kalbėsim apie Marijampolės kaip miesto perspektyvą. Matau štai tokį galimą vaizdelį: Marijampolės kolegiją prijungia prie Marijampolės profesinio rengimo centro. Juk dabar viską jungia, net jei logiškai tai atrodo nepagrįsta (pvz., teisininkus su statybos inžinieriais). Finansiškai TUO MOMENTU sutaupytume, tačiau, žiūrint į perspektyvą – kažin. Psichologinis momentas gali pakišti koją ir čia: kai kurie tėvai savo vaiką į kolegiją leistų studijuoti, bet į „profesinę“ – tai jau tikrai ne! Nors darbdaviai dabar kaip tik ieško ir net nemažas algas siūlo būtent šios mokyklos auklėtiniams. O jei Marijampolės kolegiją prijungs prie Kauno kolegijos, kaip neseniai skelbta spaudoje, tai tik laiko (2-3 metų) klausimas, kada Marijampolėje neliks aukštojo mokslo studijų. Kauniečiams tikrai nerūpės „kažkur regione“ plėtoti savo padalinį. Jo lauks toks pat likimas, kaip buvusios Kėdainių J.Radvilos kolegijos. Kai ją prijungė ją prie Kauno kolegijos, studijų Kėdainiuose po keleto metų visai nebeliko. Taigi kauniečiai jau turi patirtį, kaip numarinti mažesnes kolegijas. Tad Marijampolės kolegijos prijungimas prie Kauno kolegijos reikš lėtos „mirties“ scenarijų. Tai yra kolegijos uždarymas, tik kita politikams ir ministerijai priimtinesne forma. Ir visos kalbos apie tokio scenarijaus šviesų rytojų tėra miglos pūtimas į akis.

– Ar, Jūsų manymu, kitas direktorius būtų galėjęs ką nors iš esmės pakeisti?

– Galbūt. Bet pirmiausia – steigėjas (ministerija) turi jausti pulsą, stebėti, sekti ir vertinti situaciją. Dabar madinga sakyti: „nerašėte projektų“ arba „prastai parašėte projektus“. BET – nusileiskime ant žemės – jei kokia nedidelė Katyčių bendruomenė nemoka parašyti europinio projekto, tai reiškia, kad jos žmonėms nebus pakeisti langai ar atvestas vandentiekis? Bus! Ne visada direktorius yra visagalis. Juk dar yra ir kolegijos Taryba – organas, sprendžiantis, kaip gyventi.

-Tai kodėl ankstesnės kadencijos kolegijos Tarybos nariai per 8 metus nieko nepadarė, kad kolegija išliktų?

– Neseniai buvo atvykusi ministerijos komanda, vadovaujama viceministro G. Viliūno. Aplankė savivaldybės vadovus, kolegiją, Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose turėjo įvykti visos delegacijos susitikimas su socialiniais partneriais – įmonių vadovais. Viceministras, deja, nesiteikė susitikti, į susitikimą atvyko tik eiliniai delegacijos nariai. Savo minčių įmonių vadovai į vatą nevyniojo, delegacija tyliai klausė bei bandė kažką atsakyti. Aš laukiau dabartinio viceministro, kurio labai norėjau paklausti, kaip jis vertina savo buvimą kolegijos Taryboje dvi kadencijas 2010-2017 metais ir ką per jas nuveikė, kad kolegijos situacija gerėtų.

– Kokias problemas įžvelgėte jūs?

– Prastai veikė vietinis marketingas. Per daug „valdiškai“ buvo reklamuojamos studijų programos, studentų veikla. Dauguma kolegijos dėstytojų ir kitų darbuotojų yra atsidavę savo darbui, tačiau jų pastangas vėjais paleidžia nevykusi valstybės švietimo politika, kuri nepalanki regioninėms aukštosioms mokykloms. Dėl to ir laboratorijų bazė nepakankama, ir studentų skaičius mažėja kai kuriose studijų programose, nors jos niekuo nėra blogesnės nei Kauno ar Vilniaus kolegijose. Vienintelis šių programų trūkumas, kad jos vykdomos kelis kartus mažesniame mieste, o studijuoti susiruošusiam jaunimui neretai tai esminis skirtumas – daugelis nori studijuoti didmiestyje.

– Ką Jūs padarėte asmeniškai kolegijos labui? Juk teko būti šioje „virtuvėje“.

– Mano tuometinės funkcijos – ekonomika ir infrastruktūra, investicijų kryptis. Buvo pasiekti konkretūs rezultatai: atsirado finansinis stabilumas, sureguliuotos ūkinės funkcijos, pateiktas projektas parko tvarkymui, kuris vėliau gavo finansavimą, gautas pritarimas esminiam bendrabučio modernizavimui, tačiau, kai beliko tik pasirašyti sutartį, vadovybės komanda palūžo. Ir nepritarė projektui, motyvuodama tuo, jog kolegijai tai per didelė našta. Iki šiol man gaila, kad taip įvyko. Viskas būtų tikrai pavykę. Neslėpkim – modernus, gražus ir šiuolaikiškas bendrabutis jaunam žmogui yra taip pat vienas iš stimulų rinktis tam tikrą mokymo įstaigą. Ne visi nori gyventi prieš „šimtą metų“ pastatytame ir beveik neremontuotame bendrabutyje.

-Esate vadybos profesionalas. Ar galėtų kolegija atsigauti ir gyventi, klestėti, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus?

– Galėtų, jei Švietimo ir mokslo ministerija atsigręžtų veidu į Marijampolę. Jei iš tiesų, o ne tik deklaracijomis, galvotų apie regioninę politiką. Ir šioje vietoje noriu pasakyti labai rimtai – kur nors iš miesto scenos (tiesiogine ir perkeltine prasme) galėjo savo asmeniniu pavydžiu, savo vardu jaunimui „daryti poveikį“ tiek vicemeras P. Isoda, tiek administracijos direktorius K. Podolskis – kaip šios kolegijos alumnai. Bet kažkaip nesigirdėjo, kad jie tuo didžiuotųsi. O juk visi pamename, kaip buvęs Seimo narys Albinas Mitrulevičius ar šviesios atminties meras V. Brazys visada pabrėždavo, kad jie yra šios mokymo įstaigos (tuomet – žemės ūkio technikumo) absolventai. Ir tai skambėjo!

-O kodėl jaunimas turėtų rinktis Marijampolės kolegiją?

– Priežasčių yra daug, pradedant ekonominėmis – studentui Marijampolėje finansiškai pigiau gyventi nei didžiuosiuose miestuose. O veiklų, jei nesi visiškas tinginys, čia apstu – ir jaunam, ir vidutinio, ir brandaus amžiaus žmogui. Kolegijoje taip pat dirba daug jaunų žmonių, kurie padeda studentams įsilieti į įvairias veiklas, renginius, yra įdomių tarptautinių projektų – visko yra. Bet svarbiausia – pabaigus mokslus verslininkai jau dabar laukia jaunų specialistų, tikėtina, ir algas mokės padorias (ateina toks laikas, kai kitaip verslas nepritrauks jaunų perspektyvių žmonių). O sukūrus šeimas Marijampolėje gyvenimas yra tikrai patogus ir vaikams, ir tėvams.

– Apibendrinant – koks būtų Jūsų siūlomas planas Marijampolės kolegijai?

– Kolegija gali ir turi likti savarankiška aukštoji mokykla Marijampolėje. Planas – suremti pečius savivaldybės vadovams su verslo lyderiais ir padaryti taip, kad Marijampolės kolegija išliktų. Sakysite, čia ne planas. Taip, tačiau detalių planų ruošimui ir motyvuotam egzistencijos pagrindimui laikas yra prarastas. Reikia apginti savo mokslo įstaigą, įrodyti, kad mums visiems tai svarbu ir kad mes visi įsipareigojame. Tai galima padaryti tik steigėjui/ministerijai norint, savivaldybei stengiantis ir verslo atstovams padedant.

-Ačiū už pokalbį.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į Marijampolės merus Kosto Jankausko rinkimų sąskaitos. Užs. nr. SG-18-1

Aido Giniočio koncertas

Aido Giniočio koncertas

Susibūrimas–koncertas, skiriamas Lietuvos Sąjūdžio 30-mečiui paminėti. Renginio metu koncertuos pastaruoju metu itin retai solinius pasirodymus rengiantis menininkas, keturių „Auksinių scenos kryžių“, dviejų „Mūzų“ ir kitų apdovanojimų bei prizų laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, aktorius ir režisierius Aidas Giniotis. Renginio vedėja – Vida Mickuvienė. Renginio organizatorius – Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus taryba.

TS-LKD nuosekliai siekia mažesnių šildymo kainų

TS-LKD nuosekliai siekia mažesnių šildymo kainų

Neseniai baigėsi šildymo sezonas, kurį marijampoliečiams nemaloniai primins vienos aukščiausių šildymo kainų.  Jo metu šilumos kaina Marijampolėje pagal dydį buvo šeštoje – devintoje vietoje ir maždaug 35 % viršijo vidutinę šilumos kainą šalyje. Tad tokia situacija pagrįstai piktino daugelį gyventojų.

Nepateisinama, kad savivaldybės vadovai net metus delsė imtis veiksmų įgyvendinti savivaldybės tarybos 2017 m. kovo mėn. patvirtintą 2015-2019 m. veiklos prioritetą „mažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Marijampolėje bent iki vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Lietuvoje lygio“. TodėlTėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Marijampolės skyrius šių metų vasario mėn. inicijavo kreipimąsi „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos mažinimo“, kurį pasirašė 485 žmonės. Šį kreipimąsi su surinktais parašais TS-LKD atstovai šią savaitę įteikė Marijampolės savivaldybės vadovams.

Ir tik po to, kai buvo pradėti rinkti parašai po minėtu kreipimusi, savivaldybės administracija ėmė ieškoti kvalifikuotų teisininkų šilumos ūkio nuomos sutarties sąlygoms įvertinti. Tačiau tai tėraproblemos sprendimo imitavimas, nes savivaldybės valdžia iki šiol nėra priėmusi sprendimo pradėti kaupti lėšas investicijų į šilumos ūkį likučiui iš UAB „Litesko“ išpirkti, vadinasi, ir toliau ketina leisti šiai bendrovei skurdinti marijampoliečius. O juk už investicijų likutįbeveik 1,5 mln. eurų teks sumokėti tiek nutraukus šilumos ūkio nuomos sutartį anksčiau laiko, tiek jai pasibaigus 2025 metais. Tad bet kuriuo atveju kaupti šią milžinišką sumą reikia pradėti jau dabar.

Kadangi kitų savivaldybių patirtis rodo, kad privatus tiekėjas šilumą tiekia kur kas aukštesnėmis kainomis negu tai daro savivaldybės įmonės, esame įsitikinę, jog mūsų savivaldybės „bendradarbiavimas“ su bendrove „Litesko“ turi kuo greičiau baigtis.

TS-LKD Marijampolės skyrius nuosekliai siekė ir sieks, kad marijampoliečiai už šilumą mokėtų mažiau.

TS-LKD Marijampolės skyriaus informacija

 
Kandidatai į Marijampolės merus

Kandidatai į Marijampolės merus

Balandžio 21-22 d. rinksime TS-LKD kandidatą į Marijampolės merus. Kandidatų diskusija 2018 m. balandžio 18 d. bus galima stebėti facebook’o transliacijos pagalba. 

Informuojame, kad rinkimuose dalyvauja trys kandidatai:
Kostas Jankauskas, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininko pavaduotojas
Gintaras Skamaročius, nepartinis
Juozas Vaičiulis, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininko pavaduotojas

Vaizdo įrašas iš diskusijos

 

SU KOVO 11!
TS-LKD MARIJAMPOLĖS SKYRIAUS PIRMININKU PERRINKTAS KĘSTUTIS TRAŠKEVIČIUS

TS-LKD MARIJAMPOLĖS SKYRIAUS PIRMININKU PERRINKTAS KĘSTUTIS TRAŠKEVIČIUS

Kovo 4 d. įvyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Marijampolės skyriaus narių ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Patvirtintus skyriaus veiklos, finansinę, priešlaikinių mero rinkimų kampanijos ataskaitą, buvo vykdomi skyriaus pirmininko rinkimai.

Skyriaus grupės buvo iškėlusios 8 kandidatus į skyriaus pirmininkus. P. Paviloniui, V. Pileckui, V. Pituškienei, R. Taurokienei, J. Vaičiuliui ir A. Vyšniauskui atsiėmus savo kandidatūras, dėl pirmininko posto varžėsi du kandidatai: Edita Kuralavičienė ir Kęstutis Traškevičius. Iš 89 susirinkime dalyvavusių skyriaus narių 58 palaikius Kęstutį Traškevičių, o 31  – Edita Kuralavičienę, TS–LKD Marijampolės skyriaus pirmininku antrai dvejų metų kadencijai perrinktas Kęstutis Traškevičius.

Pirmininko siūlymu pirmuoju pavaduotoju patvirtintas Valdas Pileckas, pavaduotojais – Kostas Jankauskas, Edita Kuralavičienė, Petras Pavilonis, Andrius Stadalius, Remigija Taurokienė, Juozas Vaičiulis.

Linkime sėkmės naujai vadovybei vedant skyrų į būsimus rinkimus.

TS–LKD Marijampolės skyriaus informacija 

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Marijampolės skyriaus narių visuotinis susirinkimas

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Marijampolės skyriaus narių visuotinis susirinkimas

Pranešame, kad 2018 m. kovo 4 d. (sekmadienį) 11.00 val. Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje (J. Basanavičiaus a. 1) vyks Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Marijampolės skyriaus narių visuotinis susirinkimas. Darbotvarkė:

  1. Įžanginė dalis (svečių pristatymas, pirmininkaujančių ir sekretoriaujančių rinkimas, balsų skaičiavimo komisijos tvirtinimas).
  2. Skyriaus pirmininko ataskaita.
  3. Revizijos komisijos ataskaita.
  4. Skyriaus rinkimų štabo priešlaikiniams Marijampolės mero rinkimams ataskaita.
  5. Skyriaus pirmininko rinkimai (kandidatų pasisakymai, agitacija, slaptas balsavimas).
  6. Skyriaus pirmininko pavaduotojų skaičiaus nustatymas ir tvirtinimas (teikia pirmininkas).
  7. Renkamų skyriaus tarybos narių skaičiaus nustatymas ir jų rinkimas.
  8. Revizijos komisijos narių skaičiaus nustatymas ir jų rinkimas.
  9. Etikos komisijos narių skaičiaus nustatymas ir jų rinkimas.
  10. Deleguojamų narių į TS-LKD suvažiavimus rinkimai.
  11. Kiti klausimai.

Informuojame, kad yra iškelti šie kandidatai į skyriaus pirmininkus:

Andrius Vyšniauskas,
Edita Kuralavičienė,
Juozas Vaičiulis,
Kęstutis Traškevičius,
Petras Pavilionis,
Remigija Taurokienė,
Vaida Pituškienė,
Valdas Pileckas.

Atkurtai Lietuvai 100
Diskusija „Ar turime Lietuvoje savivaldą?“

Diskusija „Ar turime Lietuvoje savivaldą?“

Kviečiame dalyvauti diskusijoje „Ar turime Lietuvoje savivaldą?“, kuri vyks lapkričio 17 d. (penktadienį) 16 val. Marijampolės menų mokykloje (Vytauto g. 47).

Demokratija neveiksminga ir formali, jei nėra savivaldos. Tik savivaldos lygiu įgytos valdysenos praktikos gali būti veiksmingos demokratijos pamatas. Kol nebus Lietuvoje realios savivaldos, tol neturėsim ir demokratiškai valdomos Lietuvos. Šiuos ir daugelį kitų šiandienos aktualių klausimų diskutuos:

Prof. Vytautas Radžvilas, dr. Vytautas Rubavičius, Gintaras Skamaročius.

 Renginio moderatorius:

Kazys Balickas, Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto Politinių diskusijų fakulteto dekanas

Renginio organizatoriai:

Vilniaus forumas ir Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto Politinių diskusijų fakultetas.

Vilniaus forumas – pilietinė iniciatyva, kurios tikslas yra gaivinti ir ugdyti politinę lietuvių tautą, gebančią būti savarankišku politikos ir istorijos subjektu ir pasiruošusią tapti nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės steigėja ir suverenu. Įsteigtas 2016 m. pradžioje VF aktyviai veikia telkdama Tautai ir Valstybei neabejingas jėgas į visos Lietuvos patriotiškų piliečių forumą.

Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetas – jau daugiau nei dešimt metų įdomių paskaitų, diskusijų, išvykų, bendrystės.

 

Pagarbiai,

 

Vilniaus forumo vardu

Koordinatorius

Arnas Simutis

El. paštas: info@pilieciai.lt

www.vilniausforumas.lt