X
Menu

Marijampoliečiai trečią kartą „Suko į dešinę“

p1030513Savaitgalį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Marijampolės skyriaus ir Jaunųjų konservatorių lygos iniciatyva jau trečią kartą vyko dviračių žygis „Suk į dešinę“. Šį kartą žygiu buvo siekiama geriau susipažinti su Liudvinavo ir Marijampolės kaimiškosios seniūnijų gyvenimu, kultūros ir istorijos paminklais. Žygis vyko maršrutu: Marijampolė – Tarašiškiai – Liudvinavas – Skardupiai – Marijampolė.

Būrys dviračių sporto entuziastų Tarašiškių kaime aplankė paminklą skirtą 1944 m. rugsėjo – 1945 m. sausio mėnesiais NKVD pasienio kariuomenės Petro Šmulkščio sodyboje kankintiems ir sušaudytiems beginkliams žmonėms atminti. Paminklas buvo atidengtas 2010 m. vasarą, tačiau gaila, kad Liudvinavo seniūnija nerodo didesnio dėmesio rūpinantis šiuo vietos gyventojams svarbiu paminklu. Nėra nei specialių kelio ženklų, rodančių šio paminklo buvimo vietą, nei tinkamo priėjimo prie pačio paminklo. Dėl šios priežasties žygio dalyviams prie paminklo teko brautis per gerai užderėjusių vietos ūkininko kukurūzų laukus. Artimiausiu metu TS-LKD frakcijos Marijampolės savivaldybės taryboje seniūnas Valdas Pileckas ketina kreiptis į Liudvinavo seniūnę, kad šios problemos būtų išspręstos.

(daugiau…)

A.Vyšniauskas. Kai radikalizmas gimdo radikalizmą

Andrius VyšniauskasKartais negaliu atsistebėti žmonių naivumu ir trumpa atmintimi. Štai pastaruoju metu jau ne kartą pastebiu mūsų visuomenėje vyraujant nuomonę, kad koks nors didelio atgarsio susilaukęs įvykis nutiko staiga, netikėtai, visiškai neaiškiomis aplinkybėmis. Ypač tai pasakytina apie politinius procesus.

Staiga imame stebėtis, kai kokios nors Europos valstybės rinkimuose sėkmingai pasirodo radikalios politinės jėgos, kai „visiškai nelauktai“ iškyla kokie nors kontraversiški politiniai lyderiai ar įvyksta tokio mąsto politizuotos skerdynės, kokias matėme Norvegijoje. Vis dėlto, kaip liaudis pasakytų: nėra ugnies be dūmų.

Dėl Norvegijos įvykių ypatingai apmaudu. Žuvo daugybė nekaltų, niekuo dėtų jaunų žmonių. Kadangi pats aktyviai dalyvauju politinių jaunimo organizacijų veikloje, dažnai vykstu į panašaus pobūdžio stovyklas kaip vykusi Norvegijoje, šis išpuolis privertė susimąstyti ir apie mano paties saugumą. Neduok, Dieve, ir Lietuvoje atsirastų panašaus plauko psichopatas. Deja, visko gali būti.

(daugiau…)

Valdas Pileckas: Mano darbai Jums

Valdas PileckasTĖVYNĖS SĄJUNGOS – LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ KANDIDATO Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ MARIJAMPOLĖS  VIENMANDATĖJE APYGARDOJE

VALDO PILECKO

VERTYBĖS, SVARBIAUSIOS VEIKLOS KRYPTYS BEI NUMATOMI DARBAI LIETUVAI IR MARIJAMPOLĖS MIESTO ŽMONĖMS

Savo veiklą grindžiu krikščioniškosios moralės vertybėmis ir padorios politikos principais. Manau, kad sąžiningumas,  padorumas, meilė Dievui ir Tėvynei, pagarba žmogui, žodžio laikymasis, ištikimybė, atlaidumas bei optimizmas man Seime padėtų sąžiningai ir atsakingai priimti tinkamus sprendimus, ginti krikščioniškąsias vertybes, spręsti žmonių problemas.

Pritariu valdančiosios koalicijos  nuostatoms, kad Lietuva turi būti stipri ir klestinti Europos Sąjungos narė. Būdami dinamiški, sąžiningi, solidarūs, nebijodami permainų galime ir privalome ne tik efektyviai įveikti ekonominę krizę, bet ir padėti tvirtus pamatus ilgalaikei Lietuvos sėkmei. Žmogišką, gyvybingą moralinį klimatą ir kur kas geresnes gyvenimo sąlygas Lietuvos piliečiai gali ir turi susikurti ne kituose kraštuose, ne tolimoje ateityje, bet čia ir dabar.

(daugiau…)

Lapkričio 28 d. – I advento sekmadienis

Pirmą advento sekmadienį Bažnyčios dėmesys sutelktas į antrojo Viešpaties atėjimo laukimą, kuris maitina jos maldą. Nuo pat Mišių įžangos kreipiame žvilgsnius į Dievą: „Mano širdis į Tave, Viešpatie, kyla. Juk niekas šlovės nepraranda, kas Tavim vilias.“ Krikščionis yra žmogus, kuris laukia Kristaus, bet jo laukimas nėra pasyvi būsena, atsakomybės už pasaulį išsižadėjimas. Tikintysis melsdamas Dievą ryžto, teisiais darbais pasitinka ateinantį Kristų. Viešpats Jėzus vėl ateis, kaip pažadėjo, bet jis nori, kad ateitume jo link nepaisydami vargų. „Budėkite“, – sako jis mums Evangelijoje. O, norint budėti visą naktį, reikia didelės ištvermės. Todėl kiekvienais metais skaitiniuose girdime daugmaž tapatūs šv. Pauliaus žodžiai, apibūdinantys, koks turi būti mūsų budėjimas. Mums reikia „apsiginkluoti šviesos ginklais“ , ištverti „iki galo“, „būti tvirtomis širdimis ir nepeiktino šventumo“. (daugiau…)

Tarnaujanti lyderystė…

Vilkaviškio vyskupijos Caritas 2010 m. spalio 6 d. Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre susirinkusiems Carito skyrių atstovams organizavo seminarą, kurio tema „Jėzus – karalius (vadovas) ar tarnas?“. Seminarą vedė Kauno arkivyskupijos Kurijos sielovados programų koordinatorė, šios arkivyskupijos Jaunimo centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė – Kneižienė. Reikia paminėti, kad Vaida savo magistrinį darbą rašė būtent apie tarnaujančią lyderystę.

Kaip bebūtų keista tą skaityti ir suvokti, tačiau pats pirmasis „vadybininkas“ Kūrėjo sukurtoje Žemėje buvo Jėzus. Ir norint tuo įsitikinti daug nereikia… Pakanka tik atidžiau pastudijuoti Šv. Raštą. Pasak seminaro vedančiosios Vaidos: „Šv. Raštas, tai viena iš tų knygų, kurią galima naudoti ir kaip vadybos vadovėlį“.

(daugiau…)

Pranciškau, sugrįžk pas mus…!

Taip prasideda vienas gražus prancūzų poeto Augusto Brizeux sonetas. Kas gi buvo šitas mažas Asyžiaus vienuolis, kurio prisiminimas pripildo mūsų dvasią.

Šv.Pranciškus gimė 1182 m. gražiame Asyžiaus mieste. Tėvui išvykus prekybos reikalais į Prancūziją, jo motina Pica krikšto vardu jam parinko Jono vardą, kuris reiškia Dievo dovaną, bet tėvas Petras Bernandone, turtingas audinių pirklys iš meilės Prancūzijai jį Pavadino Pranciškum, šiuo vardu jis ir žinomas visam pasauliui.

Pranciškaus tėvai jį labai mylėjo, rūpinosi jo auklėjimu ir mokymu. Paauglį siuntė į mokyklą, kurioje išmoko lotynų, prancūzų kalbas, tačiau aukštesnio mokslo Pranciškui nebuvo lemta pasiekti. Iš prigimties būdamas linksmas su savo amžiaus draugais puotaudavo, už savo vaišingumą ir sugebėjimą vadovauti nekaltoms draugų išdaigoms jie išrinko jį savo „karaliumi“. Suprantama, kad daugelis piktinosi Pranciškaus ir draugų elgesiu. Ne kartą kaimynės sakydavo motinai: „O, ponia Pica, jūs esate nelaiminga, turėdama tokį nenuoramą sūnų.“ Bet, ji, geriau pažindama savo sūnaus širdies tyrumą ir nuoširdumą,, joms atsakydavo: „Turėkite kantrybės. Kas žino, kas atsistiks su šiuo nuoširdžiu Dievo vaiku? Gal jis taps šventuoju?“

(daugiau…)